Niekas neneigia, kad Baltija yra viena labiausiai pasaulyje užterštų jūrų. Pasak ekologo prof. dr. A. Razinkovo-Baziuko, didžiausia problema ta, kad ji uždara, susisiekimas su pasaulio vandenynu per Danijos sąsiaurius yra gana siauras. Todėl tarša neiškeliauja į bendrą pasaulio vandenyną ir lieka jos viduje. Tačiau jis sako, kad kaip ligonio Baltijos jūros būklė šiuo metu yra stabili.
"Ačiu Dievui, Baltija yra viena iš labiausiai pasaulyje tiriamų jūrų. Labai didelio ekologinės Baltijos jūros situacijos blogėjimo šiuo metu nematoma. Tai teikia optimizmo, kad jūros bendrinė tarša gali būti stabilizuota. Be to, stebima toksiškų dumblių mažėjimo tendencija", - sako Lietuvos jūrų muziejaus biologas, Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius.
Be to, Baltija - viena jauniausių jūrų pasaulyje, atsirado po ledynmečio. Senų senovėje ji buvo ledyninis ežeras ir vanduo buvo visiškai gėlas. Kai prasiveržė užtvanka ir ežeras susijungė su Šiaurės jūra, pradėjo kilti druskingumas. Dabar Baltija yra druskėta jūra, bet nėra sūri, ypač prie mūsų krantų. Čia druskingumas - 6-8 promilės, tuo tarpu pasaulyje vandenyne ištirpusių druskų koncentracija yra penkis kartus didesnė.
A. Razinkovas-Baziukas sako, kad itin svarbus momentas vis dėlto yra klimato kaita. Dėl jos Baltijos jūroje gali įvykti keli dideli pokyčiai. Vandens lygis gali pakilti iki kelių metrų. Galime netekti dalies pliažų, jau nekalbant apie Kuršių nerijos problemas. Žinoma, šios mokslininkų prognozės skirtos ne šiandienai, jos siejamos su šio amžiaus pabaiga.
"Investicija į vilą prie jūros per 100 metų gali neatsipirkti", - juokauja profesorius.
Kita problema - druskos kiekis gali dar labiau sumažėti, nukristi 2 promilėmis. Tai, be abejo, darytų poveikį žuvų migracijai.
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas"
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą