Senka Lietuvos okeaninės žvejybos likučiai

"Perspektyvų jokių nėra. Siekiame išlaikyti bent jau tokį lygį, kad galėtume išgyventi. Visas pasaulis kvotuojamas, laisvų rajonų, kad sugalvojai, nuplaukei ir žvejoji, nėra. Kontrolė labai didelė, nelegaliai sugautų žuvų niekur neparduosi. Estijoje apskritai neliko okeaninės žvejybos, latviai dar ją išlaikė. Beje, Švedija, Suomija, Danija irgi neturi okeaninės žvejybos ir labai normaliai gyvena", - juokavo UAB "Baltlanta" direktoriaus pavaduotojas laivyno reikalams Bronius Bikulčius.

Lietuva praktiškai naudojasi tų valstybių, su kuriomis Europos Sąjunga (ES) turi pasirašiusi sutartis, kvotomis. Sutartis ES yra pasirašiusi tik su dviem valstybėmis - Maroku ir Mauritanija. Tarp ES ir Maroko vyko tam tikri "stumdymaisi", ir tai, be abejo, darė neigiamą įtaką mūsų žvejams. Kai ES 2011 metais nutraukė sutartį su Maroku, "Baltlantos" laivai beveik metus nedirbo. Per tokius ES "manevrus" "Baltlantos" savininkai prarado keturis laivus.

"Maironio" nebepirko

Neseniai Lietuvos žvejai Atlanto vandenyne sutiko žvejojantį kažkada įmonei "Jūra" priklausiusį laivą "Maironis". Dabar jo savininkė - Rusijos kompanija, jis plaukioja su šios šalies vėliava. Įdomu tai, kad laivo pavadinimas liko nepakeistas, tik užrašytas rusiškomis raidėmis.

Ne taip seniai laivą "Maironis" dvejiems metams iš rusų buvo išsinuomojusi "Baltlanta", bet paskui grąžino jį ankstesniam savininkui. Bendrovė netgi planavo pirkti šį laivą, tačiau tokių planų atsisakė, įsitikinusi, kad jis jai nebus reikalingas turint tik tiek kvotų. B. Bikulčius sako, kad jeigu žvejybos sąlygos būtų geros, pagal turimas kvotas visas žuvis "Baltlanta" išgaudytų ir dviem laivais.

Taigi kažkada apie 10 laivų turėjusi "Baltlanta" dabar turi tik du žvejojančius laivus, ir dar vieną yra išnuomojusi.

Pastaruoju metu "Monzund" tipo žvejybos laivas "Maironis" apie metus stovėjo UAB Vakarų laivų gamykloje, buvo remontuojamas ir iš Klaipėdos į žūklės rajoną išplaukė tik prieš gerą mėnesį. Dabar jis dirba šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje. Iš pradžių gaudė putasu (šiauriniai žydrieji merlangai), dabar - skumbres.

Ko gero, tai vienintelis buvusios įmonės "Jūra" laivas, kurio pavadinimas išliko nepakeistas. Kai Lietuva priėmė jį Vokietijoje 1990 metais, jis buvo pavadintas "Juozu Vitu". 1992 metais jo pavadinimas buvo pakeistas į "Maironio". Prasidėjus "Jūros" laivų pardavimo vajui, jis buvo parduotas Magadano bendrovei. Tada buvo kilęs didžiulis skandalas. Įmonės, pardavusios šį laivą, vadovas buvo įtariamas kyšio ėmimu, mat pirkėjai jam buvo davę keliasdešimt tūkstančių JAV dolerių pasaugoti, nes laikyti viešbutyje juos buvo pavojinga. Tada vyko teisminis procesas, tačiau taip ir nebuvo įrodyta, kad tie pinigai buvo duoti kaip kyšis, ir vadovas išteisintas.

Liko tik laivo pavadinimas

Šiuo metu "Baltlanta" turi du "Monzund" tipo žvejybos laivus - "Ievą Simonaitytę" ir "Simoną Daukantą". Laivus tokiais pavadinimais turėjo ir "Jūra", kurie taip pat kaip ir daugelis jos laivų buvo parduoti. "Ieva Simonaitytė" sėkmingai toliau dirbo prie Pietų Afrikos, tik jos pavadinimas buvo pakeistas į "Dykumos deimanto".

"Baltlanta" Murmanske įsigijo irgi "Monzund" tipo žvejybos laivą "Admiral Starikov" ir pavadino jį "Ieva Simonaityte". Tačiau šios įmonės turimas laivas "Simonas Daukantas" yra tas pats, kažkada priklausęs "Jūrai". Dabartinio "Baltlantos" savininko nurodymu palikti šių laivų lietuviški pavadinimai, nes jie -plaukioja su Lietuvos vėliava.

Egzistuoja prietaras, kad laivui pakeitus pavadinimą galima prišaukti nelaimę. Tačiau iš tikrųjų turbūt lemia tai, kad tas pavadinimo keitimas - papildomos išlaidos.

"Baltlanta" dar kruta

Pasak UAB "Baltlanta" direktoriaus pavaduotojo laivyno reikalams B. Bikulčiaus, problemų ir tolimuosiuose žūklės rajonuose apstu. "Mes dar krutame, nors žvejybos sąlygos labai smarkiai pasikeitė į blogąją pusę, pasidarė dar sunkiau žvejoti.

Prieš porą metų tikėjomės, kad žvejybos sąlygos Mauritanijos zonoje pagerės. Tačiau žiemą jos buvo itin prastos. Anksčiau buvo neleidžiama žvejoti 12 jūrmylių nuo kranto zonoje, šiuo metu ji padidinta iki 20 jūrmylių. Už tos zonos su tralais laivai plaukia plaukia, kurą degina degina, o sugauna nedaug žuvų.

Turime tik dvi vietas, kur galime žvejoti - be Mauritanijos, dar - Marokas. Tačiau pastarajame gauname labai nedidelę kvotą. Jo zonoje gaudomos tos pačios žuvys kaip ir Mauritanijos - stauridės, sardinelės, sardinės, skumbrės. Mauritanijos zonoje kvota didesnė, bet jos išnaudoti negalime, nes blogos žūklės sąlygos", - pasakojo B. Bikulčius.

Liepia dalintis, nors nėra su kuo

Lietuva nedaug beturi laivų, užsiimančių okeanine žvejyba. Viena kita įmonė gaudo krevetes, krabus, o pelagine žvejyba apskritai užsiima tik dvi bendrovės - be "Baltlantos", dar UAB "Atlantic High Sea Fishing Company", kuriai ilgą laiką vadovavo Bernardas Krištanavičius.

Todėl Žemės ūkio ministerijos pastagos įvesti tvarką okeaninės žvejybos srityje, dalinti tas kvotas taip, kad šio verslo galėtų imtis kiti, žvejams atrodo visiškai nereikalingas dalykas.

"Mes sutarėme tarpusavyje, nes nėra net kuo dalintis. Kadangi ešerių kvotos labai nedidelės, juos Ramiajame vandenyne gaudo ana kompanija, Maroke - mes, o Mauritanijoje daliname kvotą perpus. Kitokių šansų praktiškai nėra. Kas gi plauks į Ramųjį vandenyną dėl tokios mažos "paikos", kurios ir vienam neužtenka. Norint žvejoti Irmingerio jūroje, reikia kito tralo, tai ne Baltijos jūra, kad atplaukei ir vakare jau su kitu tralu gaudai tai strimeles, tai kilkes.

Bet ministerija vis tiek padarė, kad 5 proc. kvotų mums reikia pirkti aukcione, atseit kad kas nors iš šalies galėtų nupirkti. Bet dalyvauti jame net teoriškai niekas negali. Norint dalyvauti reikia turėti tam tikrą pajėgumą, bet tokio pajėgumo laivų daugiau Lietuvoje niekas neturi. Net įregistruoti tokio laivo negalima. Norint jį įregistruoti, reikia turėti kvotas, gautas ir pagal tonažą, ir pagal variklių galingumą. Tokių laisvų laivų Lietuvoje nėra", - pasakojo B. Bikulčius.