Senasis "Kuršis": nei nuskandinti, nei sudeginti

Senąjį laivą minininką M51 "Kuršis", kurio korpusas medinis, jau seniai pakeitė naujas laivas M54, vėl pavadintas "Kuršiu".

Šiemet rugpjūtį KJP pateikė komercinį pasiūlymą dėl senojo laivo korpuso antrinių žaliavų pirkimo ir utilizavimo darbų. Bendras antrinių žaliavų kiekis - 350 tonų, iš jų metalo - 120 t. Deja, norinčiųjų utilizuoti laivą iki rugsėjo 1 d. neatsirado - pasiūlymų nesulaukta. Pasak komandoro leitenanto Ramūno Kažersko, KJP vadovybės štabo Nr. 9 viršininko pavaduotojo civilių ir kariškių bendradarbiavimui, kas toliau bus daroma su šiuo laivu dar nenuspręsta.

"Bandėme rasti sprendimą - utilizuoti, parduoti kaip liekanas. Bėda ta, kad niekam jų nereikia. Ką darysi su medžiu, kuris nedega - laivas pastatytas iš impregnuoto braziliško ąžuolo. Būtų metalinis, galėtum parduoti bent kaip metalo laužą. Norėtume, kad jis kuo greičiau atlaisvintų krantinę, nes, be viso kito, dar turime jį prižiūrėti, kad nenuskęstų. Šiuo metu svarstome, kaip dar būtų galima tą laivą kam nors pasiūlyti ar vis dėlto kokiu nors būdu utilizuoti", - sakė R. Kažerskas.

Laivo negalima net nuskandinti

R. Kažerskas pasakojo, kad daug interesantų buvo atvykusių "Kuršio" apžiūrėti - ir iš Savivaldybės, ir iš Lietuvos jūrų muziejaus, ir iš kitų institucijų. Anot jo, visi turi daug gražių idėjų, bet kai apskaičiuoja, kiek tam reikia pinigų, arba nori, kad kas nors juos sumokėtų, arba supranta, kad norai nerealūs.

Paklaustas, ar nebuvo kilusi mintis laivo nuskandinti Baltijos jūroje, R. Kažerskas atsakė, kad to padaryti negalima, nes neleidžia aplinkosaugininkai. Jų požiūriu tai būtų jūros teršimas. Buvo pamąstymų jūroje narams įrengti patrauklią vietą, kurioje jie galėtų apžiūrėti nuskendusį laivą. Pajuokavus, kad "Kuršis" tiesiog nesunaikinamas laivas, karininkas atsakė: "Karo metu tokios jo savybės buvo didelis pliusas, dabartinėmis sąlygomis - ne."

Dėl laivo likimo nieko nenusprendžiama jau kelerius metus. Pasak karininko, procesas taip ilgai trunka todėl, kad būtina atlikti daugybę procedūrų, kurios turi atitikti Viešųjų pirkimų įstatymo punktus, turi praeiti tam tikri laikotarpiai ir kt.

Reikėtų mokėti du kartus

VšĮ Marinistikos centro vadovas, buriuotojas Kęstutis Oginskas, paklaustas, kodėl atsisakė idėjos senajame "Kuršyje" įrengti jaunimo viešbutį, aiškino: "Man tektų už tą laivą mokėti du kartus. Mes darome prielaidą, kad jo medis laikys dar 10-15 metų, o paskui reikės su tuo laivu daryti tą patį, ką KJP nori padaryti dabar, t. y. kokiu nors būdu utilizuoti. Apskaičiavome, kad laivui supjaustyti iki skiedrų reikėtų 150-200 tūkst. eurų. Taip paprastai jo nesupjaustysi - reikės vilkiko, doko, nes jo ir mediena specifinė, ir konstrukcija. Tai ne geležinis laivas. Jeigu aš paimčiau jį iš kariškių, pirmą kartą turėčiau mokėti norėdamas pritaikydamas kokiai nors kitai paskirčiai, o antrą - kai jį reikės utilizuoti. Tai nebūtų pelningas projektas. Siūliau kariškiams numatyti pinigų būsimam laivo utilizavimui, ne dabar juos duoti, o tik rezervuoti tai valandai X, kai tas laivas galutinai supus. Tada man būtų buvę lengviau kalbėti su tais žmonėmis, kurie norėtų laivą konvertuoti į viešbutį. Žinodami, kad jiems nereikės antrą kartą mokėti už utilizavimą, gal būtų pasiryžę investuoti."

Pripažįsta savo klaidą

Pasak K. Oginsko, viešbučio įrengimas tame laive turėjo būti bendras miesto ir KJP projektas, ne vien tik Marinistikos centro. Jam nepavyko pritraukti daugiau norinčiųjų įgyvendinti šį projektą. Atsirado tik vienas žmogus, kuriam tokia idėja buvo įdomi. "Kadangi esu vienas, projektas nebus gyvybingas. Todėl ir nuleidau rankas", - sakė Marinistikos centro vadovas.

Jis bandė bendradarbiauti su Savivaldybe - buvo sudarytos gal 6 komisijos, vyko įvairios diskusijos. "Savivaldybei siūliau prisidėti todėl, kad tas laivas galėjo būti kaip vienas iš karinio rengimo objektų visam miestui. Laivas stovėtų atviroje vietoje viduryje miesto ir nereikėtų moksleivių vežti į kariškių teritoriją norint parodyti, kaip atrodo karo laivas. Jaunimo viešbutis jame veiktų vasarą, kai mieste daug svečių, o žiemą jis būtų naudojamas kaip mokomoji priemonė", - aiškino pokalbininkas.

K. Oginskas pripažįsta, kad dalis kaltės dėl šio laivo likimo vis dėl to tenka jam. Jeigu būtų suradęs rimtą investuotoją, gal viskas būtų pakrypę kitaip. "Mano klaida, matyt, buvo ta, kad labai daug kalbėjau apie viešbutį ir mažai apie edukacinę funkciją. Nepavyko įtikinti nei kariškių, nei Savivaldybės atstovų, kad tai visuomenei naudingas projektas", - sakė K. Oginskas.

Dar viena aplinkybė, kodėl K. Oginskas nuleido rankas - kadangi tas laivas nebėra karinis vienetas, atsirado entuziastų, kurie su laužtuvėliais nuplėšė vieną kitą detalę. Bet nuplėšė su visa "mėsa". Dabar norint atstatyti visą interjerą paprastuoju būdu nebegalima, t. y. tai jau brangiai kainuotų. Jis prašė KJP neleisti po laivą šmirinėti jūreiviams su laužtuvėliais, bet...

"Nežinau, ar su vadovybės žinia, ar be tai buvo daroma, bet tas laivas jau po truputį yra aplaužytas, jo vidus išdraskytas", - sakė K. Oginskas.

"Savivaldybei per brangu"

Nilolė LAUŽIKIENĖ, Savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė
Buvo sudaryta komisija, atliktas vertinimas ir nuspręsta, kad tai Savivaldybei per brangu. Be to, tai buvo privati idėja, todėl siūlyta, kad iniciatyvos steigti viešbutį imtųsi verslas. Viešbučių kūrimas - nėra Savivaldybės funkcija.

Faktai

"Kušis" (M51) - "Lindau" (Fulda) klasės minų traleris, pastatytas 1959 m. Vokietijos kariniam laivynui.
1978-1979 m. laivas buvo modernizuotas ir iš minų traluotojo perdarytas į minų paieškos laivą.
2000 m. Lietuva įsigijo šį laivą ir jam buvo suteiktas "Kuršio" vardas.
Apie laivo nurašymą pradėta kalbėti 2010 metų vasarą. Iš esmės Pradėta ruoštis laivą nurašyti 2016 metais.