Savivaldybė bijo likti viena su "Albatrosu"

Paminklas "Albatrosas" žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti vis dar nestatomas, nors leidimas jį statyti jau gautas šiemet rugpjūtį. Situacija tokia: Uosto direkcija nori, bet negali, Klaipėdos miesto savivaldybė muistosi, bet gali, o paminklas ne stovi, o guli.

Praėjusį penktadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vyko pasitarimas dėl paminklo "Albatrosas" finansavimo šaltinių. Patį paminklą - albatroso skulptūrą jau pagamino AB Vakarų laivų gamykla, tuo prisidėdama prie gražios idėjos įgyvendinimo, ir nereikalauja padengti jos kaštų. Dabar kalbama apie pamato, ant kurio stovėtų paukštis, statybą.

Šiemet liepos 31 d. Uosto taryba nutarė tolesnius paminklo statybos darbus perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei ar jai pavaldžiai viešajai įstaigai, nes Uosto direkcija, būdama valstybinė įmonė, imtis tokių darbų negali.

Pasitarime dalyvavęs savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius sakė, kad savivaldybė sutinka organizuoti statybos darbus, tačiau baiminosi dėl finansavimo. Jo manymu, statybos darbai galėtų būti perduoti VšĮ KEPA (Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra).

Uostininkai norėjo žinoti, kokia tai įmonė, kas jai vadovauja - įsitikinti, ar patikima, ar ji būdama biurokratinė įstaiga nepasidės šio projekto į stalčių, ar pastatys.

Uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas patikino savivaldybės atstovą, kad Uosto direkcija, paminklui išleidusi jau per 100 tūkst. Lt, nepaliks vienos savivaldybės mūšio lauke - ji prisidės ir netgi rems finansiškai.

Pagal tam tikrą sistemą atliktais apskaičiavimais, paminklo postamento, kuris bus statomas prie delfinariumo ir kurio pusė būtų krante, o kita pusė bristų į vandenį, statyba kainuotų 1 mln. 300 tūkst. Lt. Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, tikėtina, kad per konkursą dėl statybos darbų atlikimo ši suma sumažėtų 50 proc., be to, pasak jo, šiomis dienomis, apskaičiavimai pagal tą sistemą esą nerealūs.

Posėdyje dalyvavę Lietuvos jūrų krovos kompanijų, Lietuvos laivų savininkų, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijų vadovai sakė sutinką prisidėti prie paminklo pastatymo, tačiau jiems labai svarbu išsiaiškinti, kiek realiai kainuotų postamentas. UAB "Hidrostatyba" generalinio direktoriaus Juozo Dumašiaus teigimu, kadangi paminklas brenda gana toli į vandenį, t. y. jam reikalingas hidrotechninis įrenginys, tokio postamento pastatymas gali kainuoti apie 700-750 tūkst. Lt. Supaprastinti projektą ir patraukti postamentą arčiau kranto nenorima. Ir taip buvę sunku "pramušti" šį projektą.

Net ir mažesnė suma vienoms uosto kompanijoms ir asociacijoms atrodo esanti per didelė. Pasak Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Lygnugario, žadėjusio paaukoti 1000-2000 Lt asmeniškai, asociacijos kompanijoms šiuo metu kad ir 100 000 Lt būtų sunku surinkti.

Siūlyta paskelbti atskirą sąskaitą, į kurią lėšų galėtų pervesti net tik uosto kompanijos, bet ir klaipėdiečiai ar net visi Lietuvos žmonės. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis mano, kad tai turėtų būti klaipėdiečių garbės reikalas.

Po ilgų diskusijų nutarta rengti Vyriausybės nutarimo dėl paminklo statybos perdavimo savivaldybei projektą ir sudaryti komitetą, kuris rūpintųsi paminklo statyba. Susirinkusieji pageidavo, kad komiteto pirmininku būtų paskirtas miesto meras Rimantas Taraškevičius. Tiesa, ne visi pritarė tai idėjai - juk esanti darbo grupė, kam dar reikia komiteto. "Hidrostatyba" įpareigota pateikti realią darbų savikainą, nesiekiant uždirbti, ir informuoti, kiek tokie darbai galėtų trukti.

Aidas LAIVINIS