Saugios laivybos reorganizacija - itin karšta

Nepaisant ministro pažado paviešinti atliekamo audito rezultatus ir tikinimo, kad Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) reorganizacija yra itin nepalanki asmenims, ilgus metus piktnaudžiavusiems tarnybine padėtimi, jūrinės bendruomenės pasipiktinimas sprendimu šią įstaigą inkorporuoti į kuriamą Nacionalinę transporto saugos administraciją, neslopsta.

Ministerija tikina, kad nepaisant atviro pasipriešinimo reorganizaciją numatoma baigti lapkričio 1 d. Po jos visos Saugios laivybos administracijos funkcijos esą išliks, bus užtikrintas jų tęstinumas, tad jūrininkų bendruomenė tikrai nenukentės. Tačiau kai kurie specialistai, seniai dirbantys LSLA, linkę patys išeiti iš darbo, nes nenori "griauti visko, ką sukūrė".

Pradės nuo švyturių ir "Varūnos"?

R. Masiulis teigia, kad Kelių transporto ir Geležinkelio inspekcijos bei LSLA jungiamos siekiant optimizuoti įstaigų veiklą, taupyti valstybės biudžeto lėšas ir naikinti korupcijos apraiškas.

LAIVAS. Jau ir patys LSLA darbuotojai, patiriantys spaudimą dėl vykdomos reorganizacijos, nebežino, ar laivas "Varūna", įsigytas 2003 metais, jiems reikalingas, ar ne. Svarsto, gal geriau samdyti švedus, kad atliktų matavimus jūroje.

"Regis, mažinti biurokratų skaičių, taupyti valstybės lėšas ir naikinti korupcijos apraiškas - visiems suprantama užduotis. Bet ne - iš pajūrio kilo tikra pasipriešinimo sujungimui banga. Nepaisydami atviro pasipriešinimo dar šiemet sukursime Nacionalinę transporto saugos administraciją, kuri prižiūrės kelius, geležinkelius ir vandenis. Tai bus priežiūros institucija, kuri veiks pagal aukščiausius skaidrumo standartus", - teigia ministras.

EPICENTRAS. Anot Saugios laivybos administracijos darbuotojų, ministro minima pirtelė yra nefunkcionuojanti griuvena Šventosios švyturio teritorijoje, kurios likutinė vertė - apie 250 eurų. Pastatėlis primūrytas prie garažo ir 6 sandėliukų komplekso.

Klaipėdoje viešėdamas susisiekimo viceministras Paulius Martinkus žadėjo, kad iki liepos 1 d. bus aiški LSLA struktūra, tačiau iki šiol jūrininkai jokios informacijos taip ir negavo. "Vakarų ekspreso" kalbinti LSLA darbuotojai sakė, kad kol kas jokio aiškumo nėra, niekas nieko nežino. Tačiau uostamiestį pasiekė žinia, esą jau svarstoma galimybė perduoti Valstybinei kelių transporto inspekcijai švyturius ir hidrografinį laivą "Varūna". Visgi oficialaus tokio sprendimo dar nėra.

"Tai visiška nesąmonė. Laivo "Varūna" įgulos žmonės yra Jūrininkų sąjungos nariai. Dėl to laivo, kuris perduotas administracijos Ūkio skyriui, jau kildavo klausimų. Jei reikėdavo ką nors pakeisti laive, atnaujinti aparatūrą, buvo susiduriama su keistu taupumo požiūriu. O jeigu perduos Kelių inspekcijai, apie ką su jos specialistais reikės šnekėtis? Švyturys jūrininkams yra vienas iš pagrindinių dalykų. Jeigu sugestų elektronika laive, ką reikėtų daryti, kaip nustatyti laivo buvimo vietą? Dar yra navigaciniai ženklai, žiburiai, plūdurai mariose, Nemune ir kita. Tikrai keisti dalykai dedasi", - piktinosi Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.

VIDUJE. Suradome vieną žmogų, kuris uoste dirba jau 35 metus. Jis sako, kad tais laikais, kai dar nebuvo Uosto direkcijos, jis toje pirtelėje yra buvęs du ar tris kartus. Ji mažai tebuvo naudojama. Jau seniai joje nėra nei elektros, nei vandens.

"LSLA atlieka ir hidrografijos funkciją. Lietuva - priekrantės valstybė. Ji yra ratifikavusi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), kuri įpareigoja priekrantės valstybę užtikrinti laivybos saugumą jos teritoriniuose vandenyse, ekonominėje zonoje. Hidrografinis laivas yra reikalingas gylio matavimams atlikti. Be abejo, galima pirkti užsienyje hidrografines paslaugas, gali gylio matavimus atlikti švedai ar danai. Gal pigiau tai kainuotų nei išlaikyti "Varūną", tikriausiai taip mąstoma ministerijoje", - svarstė vienas LSLA darbuotojas.

Reaguodamas į tai kapitonas Sigitas Šileris, vienas iš LSLA kūrėjų, pasiūlė Lietuvai išstoti iš IMO (Tarptautinės jūrų organizacijos) ir sutaupyti keliasdešimt tūkstančių JAV dolerių per metus jai mokamo nario mokesčio.

"Kam mums IMO, jeigu neturėsime jūrų administracijos. Vis tiek kaip plaukiojome, taip plaukiosime ir toliau. O kai areštuos laivą, išsiaiškins, kad jo dokumentai neatitinka ko nors, vėl įstosime į šią organizaciją", - juokavo kapitonas.

"Jeigu administracija bus išdraskyta ir atsisakyta kai kurių jos funkcijų, neįsivaizduoju, kas bus. Naujas darinys gyvuos gal 2-3 metus iki eilinio Europos Komisijos ar Europos jūrų saugumo agentūros vizito, iki pirmo jų patikrinimo, ar Lietuva vykdo savo įsipareigojimus. Tada prasidės bylos Teisingumo Teisme. Pas mus jau dabar kebli situacija, susijusi su laivų avarijų tyrimu. Darbuotojas serga, tad avarijų tyrėjo jūrose nėra. Neduok Dieve, kas nors nutiktų. Keistas Vyriausybės požiūris, gal tikrai jau reikia kabinti juodus kaspinus ant vėliavų", - piktinosi vienas LSLA dirbęs pokalbininkas.

Anot jo, ministerija nori atskirti paslaugas ir kontrolę.

"Bet to neįmanoma padaryti. Jeigu laivo savininkas prašo atlikti laivo patikrinimą pagal ISPS saugos kodeksą, dėl laivo liudijimo patvirtinimo arba išdavimo, mes teikiame paslaugą. Tačiau kartu mes atliekame ir kontrolę, nes tikriname, ar galima tam laivui išduoti dokumentus. Kontrolės funkcija susieta su paslauga", - tikino specialistas.

POILSIO NAMAI. Galbūt, kalbant apie poilsio namus LSLA, turėtas omenyje šis namas Šventosios švyturio teritorijoje. Pusė jo jau privatizuota, gyvena žmogus, o kita pusė apgriuvusi ir tuščia. Stogas kiauras, kai lyja lietus, vanduo teška ant grindų. Švyturį prižiūrintys technikai seniai jau neturi jo raktų.

Korupcijos nėra?

Pasak LSLA darbuotojų, ministro minima pirtelė yra nefunkcionuojanti griuvena Šventosios švyturio teritorijoje, kurios likutinė vertė - apie 250 eurų. Ją LSLA perdavė Uosto direkcija, perėmusi šį objektą iš kariškių. Iki 1994 m. ji buvo uosto balanse užpajamuota kaip pirtelė, tai taip liko ir administracijoje. Nuo 2002 m. ji esą neveikė. Teigiama, kad apie tą pirtelę jau seniai žinojo ir visi auditoriai, ir ministerija.

Poilsio namų ši institucija, pasak darbuotojų, niekada neturėjo. Turėjo vieną butą Nidoje, vieną Šventojoje, kurie priklausė švyturiams, juose gyveno jų prižiūrėtojai, bet jie esą jau seniai perduoti Turto fondui. Tad žmonės stebisi, iš kur tokios informacijos gavo ministras, ir piktinasi, kad jis tai paskelbė viešojoje erdvėje.

"Mane, stovėjusį prie administracijos steigimo ištakų, ministras, sakydamas, kad buhalterijos labirintuose paslėpti poilsio namai, įžeidė. Tas tris buhalteres, kurios iki šiol dirba administracijoje, priėmiau aš. Galėčiau paduoti jį į teismą. Kur yra tie poilsio namai? Apie juos aš nieko nežinau, nes nė karto juose nemiegojau nei su savo, nei su svetima žmona. O ta pirtelė nuo sovietmečio laikų. Tada buvo madinga turėti pirteles. Niekada negirdėjau, kad ta švyturio pirtelė būtų kaip nors nuskambėjusi. Aš nė karto joje nebuvau", - kalbėjo kapitonas S. Šileris.

"Negi taip norima sudaryti vaizdą, kad tvarkomas korupcijos židinys?" - klausia ir LSLA darbuotojai.

S. Šileris sako neįsivaizduojąs, kad LSLA galėtų būti kokia nors rimta korupcija. Anot jo, jeigu inspektoriui kas nors duoda butelį degtinės, kai gesintuvo galiojimo terminas pasibaigia, tai ir visa korupcija.

"Tokių dalykų yra labai daug, bet jeigu tai laikoma korupcija, tai korumpuoti mes visi. Manau, jau priėjome iki absurdų. Aš kūriau tą administraciją. Jokie korupcijos požymiai mums ir į galvą neateidavo. Jeigu koks nors pažįstamas jūrininkas atnešdavo butelį, visi draugiškai išgerdavom, ir viskas. O dabar žadama administracijoje pasiekti skaidrumo viršūnę. Kaip?" - savo nuomonę išsakė S. Šileris.

Visgi nėra dūmų be ugnies - praėjusią savaitę buvo pranešta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas buvusį LSLA vyresnįjį inspektorių Eugenijų Macijauską pripažino kaltu ir skyrė didesnę nei 15 tūkst. eurų baudą. Nuspręsta taip pat konfiskuoti kyšius už 2,8 tūkst. eurų.

Teismas pripažino, kad E. Macijauskas savo naudai reikalavo duoti ir priėmė kyšius už neteisėtą vandens transporto priemonių įregistravimą Lietuvos vidaus vandenų laivų registre, vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų aktų išdavimą, netikrinant jų techninės būklės ir pan. Taip pat E. Macijauskas nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis, priėmė kyšius, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, jog šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o veikdamas bendrai su kitu asmeniu pagamino netikrą dokumentą, jį panaudojo ir laikė. Konstatuota, kad jis per pusę metų padarė 19 nusikalstamų veikų.

Tvarkyti reikėjo

Kad LSLA dirba giminių, S. Šileris neneigia. Tačiau, pasak jo, vargu ar Lietuvoje atrasi stambesnę įmonę, kurioje nebūtų giminių. Jis sutinka, kad tvarkyti administraciją reikia, netgi jaučiasi šiek tiek kaltas, nes rekomendavo kai kuriuos specialistus. Jie jį nuvylė, nes šiuo metu laikosi ne itin geros pozicijos.

Kuriant LSLA S. Šileris reikalavo, kad jos darbuotojai turėtų jūrinius diplomus. Metams bėgant tokio reikalavimo neliko. Dabar, anot jo, viską daro vadybininkai, neturintys specifinių žinių, todėl jūriniai reikalai prastėja.

Ir patys LSLA darbuotojai pripažįsta, kad ne visi ministerijos keliami klausimai yra neteisingi. Pavyzdžiui, kam LSLA reikia tiek mašinų, kodėl į Vilnių viršininką veža vairuotojas? Tačiau jie mano, kad jeigu norima iš tikrųjų optimizuoti administracijos veiklą, reikėjo leisti spręsti jai pačiai. Esą buvo galima duoti uždavinį išlaidas sumažinti atitinkama suma. eurų ir viskas.

"Jūrininkų bendruomenė tikrai nenukentės"

Rūta DIRSIENĖ, Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vedėja
Saugios laivybos administracijos reorganizacija yra prasidėjusi. Jei Seimas priims reikiamus teisės aktus, reorganizaciją numatoma baigti lapkričio 1 dieną. Visas turtas iki spalio 31 dienos turės būti perduotas Kelių transporto inspekcijai. Atsakingos institucijos užtikrins, kad dėl reorganizavimo proceso nebūtų trikdomi įprastiniai darbai.
Atsižvelgiant į Lietuvos laivų savininkų asociacijos prašymą reorganizacijos terminas buvo atidėtas iki lapkričio 1-osios. Šią dieną pradės veikti naujoji Lietuvos transporto saugos administracija, į kurios sudėtį įeis ir dabartinė Saugios laivybos administracija. Pasikeitus reorganizacijos pabaigos terminui, buvo atidėtas ir struktūros paskelbimas. Numatoma, kad Klaipėdoje veiksiančios naujos įstaigos padaliniui ar padaliniams vadovaus įstaigos direktoriaus pavaduotojas.
Visos Saugios laivybos administracijos funkcijos išliks, bus užtikrintas jų tęstinumas, tad jūrininkų bendruomenė tikrai nenukentės. Atvirkščiai, bus sukurta pagal aukščiausius standartus ir skaidriai veikianti institucija, kurioje nebus toleruojamos jokios korupcijos apraiškos.
Klaipėdoje surengtame susitikime buvo atsakyta į susitikimo dalyvių pateiktus klausimus. Susisiekimo ministerija taip pat atsakė į visus po šio susitikimo gautus Lietuvos jūrininkų sąjungos ir Lietuvos laivų savininkų asociacijos raštus. Atsižvelgiant į pareikštus nuogąstavimus dėl pavadinimo, nuspręsta, jog jis bus Lietuvos transporto saugos administracija.
Esminis reorganizacijos tikslas - turėti modernų viešąjį sektorių, kuris užtikrintų kokybiškas paslaugas visuomenei. Lietuvos transporto saugos administracija bus transporto sektoriaus kompetencijų centras, kuris užtikrins, jog modernios vadybos principai bus taikomi visame sektoriuje, o ne atskirose transporto šakose. Atskirų organizacijų stagnacija ir korupcijos apraiškos tik dar labiau paskatino imtis šių darbų.
Saugios laivybos audito išvadas numatoma gauti rugpjūčio viduryje. Jeigu pasitvirtins ministro nurodyti pažeidimai, juos padariusieji asmenys bus traukiami atsakomybėn.

NE TAIP? Ir patys Saugios laivybos administracijos darbuotojai pripažįsta, kad ne visi ministerijos keliami klausimai yra neteisingi. Pavyzdžiui, kam reikia tiek mašinų, kodėl į Vilnių viršininką veža vairuotojas? Tačiau jie mano, kad jeigu norima iš tikrųjų optimizuoti administracijos veiklą, reikėjo leisti spręsti jai pačiai. Esą buvo galima duoti uždavinį išlaidas sumažinti atitinkama suma eurų, ir viskas.