Sąlygos pamesti laivą uoste - nebepalankios

Laivas "Mount Kent", kelerius metus stovėjęs Klaipėdos uoste, galų gale buvo parduotas iš varžytynių, 2012-ųjų gruodį atiduotas supjaustyti, maždaug prieš metus supjaustytas kaip metalo laužas. Laivo nebėra, bet teisminis procesas dar nesibaigė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl šio laivo priklausomai nuo ieškinio sumos dydžio kelerius metus bylinėjosi kreipdamasi ir į Klaipėdos apylinkės, ir į Klaipėdos apygardos teismą. Pastarasis, į kurį buvo kreiptasi 2011-aisiais, tik dabar priteisė laivo savininkams atlyginti Uosto direkcijai patirtą žalą. Ir tai pagaliau jau paskutinis Uosto direkcijos bylinėjimasis teisme dėl minėtų Rusijos kompanijų pamesto laivo.

Taigi šiemet spalio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas tenkino Uosto direkcijos ieškinį ir priteisė Rusijos bendrovėms "Sevnaučflot" ir "Zimniaja Zolotica" sumokėti solidariai 97,5 tūkst. Lt žalos atlyginimo, 13 tūkst. Lt skolos už uosto rinkliavas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2011-ųjų balandį iki visiško sprendimo įvykdymo. Be to, dar priteista iš minėtų bendrovių Uosto direkcijai po 1610 Lt žyminio mokesčio. Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Motorinis laivas "Mount Kent" 2009 m. gruodžio 24 d. buvo paliktas be priežiūros Klaipėdos uoste prie 139A krantinės. 2010-ųjų gruodį iškilo grėsmė, kad jis gali nuskęsti ir užteršti aplinką. Uosto direkcija atliko laivo gelbėjimo operaciją, išpumpavo iš jo vandenį etc., kad jis daugiau nebeskęstų, ir dėl to patyrė 97,5 Lt nuostolių.

Klaipėdos apygardos teisimas konstatavo, kad šio ginčo atveju už žalą yra atsakingi visi laivo bendraturčiai. Jų kaltė ta, kad, būdami visiškai atsakingi už padidėjusio pavojaus šaltinio valdymą, laivą paliko be priežiūros, jis pradėjo skęsti, todėl iškilo grėsmė užteršti uosto akvatoriją.

LAIVAS. "Mount Kent" galų gale buvo parduotas ir supjaustytas kaip metalo laužas.

Su užsieniečiais sunku bylinėtis

Teisminis procesas užsitęsė, nes dokumentus reikėjo įteikti kompanijoms, esančioms užsienyje, šiuo atveju - Rusijoje. Neretai tai daroma per Užsienio reikalų ministeriją ir netgi vienas dokumentų įteikimas gali užtrukti iki pusmečio.

"Šiuo atveju kita pusė vengė bylinėjimosi, nepriimdavo siunčiamų dokumentų, todėl palyginti ilgai užtruko teisminis procesas. Be to, ta skola susidėjo iš dalių. Nebuvo mokamos rinkliavos tam tikrą laikotarpį, mes pareiškėme ieškinį ir bylinėjomės. Laivas stovėjo, vėl po kurio laiko susikaupė nemokėtų rinkliavų, vėl kreipėmės į teismą, vėl priteisė. Pradėjo skęsti, atsirado laivo gelbėjimo išlaidos, vėl buvo pareikštas ieškinys. Tų ieškinių buvo ne vienas, o keletas, tad procesas buvo sudėtingas ", - sakė Uosto direkcijos Teisės departamento direktorius L. Rudys.

Visos skolos priteistos

Paklaustas, ar Uosto direkcija tikisi atgauti pinigus iš minėtų Rusijos kompanijų, L. Rudys atsakė: "Laivo jau nebėra, jis buvo parduotas iš varžytynių ir jau yra supjaustytas. Mes esame atgavę 116 tūkst. Lt, kai laivas buvo parduotas. Žinoma, jis buvo parduotas už didesnę sumą, tačiau kreditorių buvo daugiau, ne vien tik Uosto direkcija. Tad pinigai jiems buvo padalinti proporcingai. Mes dar turime vilties, nes dar ne visi pinigai yra paskirstyti. Mes prašėme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tad antstolio depozitinėje sąskaitoje dar yra likę šiek tiek pinigų. Manau, kad mums dar tam tikra dalis pinigų turėtų priklausyti pagal proporciją. Žinoma, tas 116 tūkst. Lt nėra visa skola mums. Visos skolų sumos yra priteistos sumokėti Uosto direkcijai, tik paskutinis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs."

Šiandien minėtos bendrovės Uosto direkcijai skolingos 300 tūkst. Lt. Apie 50 tūkst. Lt iš šios sumos sudaro delspinigiai, advokatų, bylinėjimosi ir kitos išlaidos.

Probleminių laivų dar yra

Tai jau ne pirmas atvejis, kai Uosto direkcija dėl be priežiūros paliktų laivų turi kreiptis į teismus ir jau nebe pirmas laivas yra supjaustytas ir pašalintas iš uosto akvatorijos.

Prieš 10-15 metų laivų, be priežiūros paliktų laivų uoste, buvo kur kas daugiau, o dabar, pasak L. Rudžio, dėl inicijuotų teisminių procesų jų yra gerokai sumažėję.

"Didžioji dalis iš tų pamestųjų laivų būdavo palikti po remonto. Scenarijus paprastas: laivas atplukdomas į Klaipėdos uostą remontuoti, remontuojamas kokius metus, vėliau savininkui nebepakanka pinigų tęsti remontą ar atsiskaityti už jį, ir laivas būdavo tiesiog paliekamas. Uosto direkcija mažai ką gali padaryti šioje srityje - atplaukus laivui juk neatspėsi, kad jis yra įtartinas.

Šiuo metu situacija yra tikrai nepalyginti geresns. Dabar sąlygos palikti be priežiūros laivus jau nebepalankios. Be visų kitų dalykų, pagerėjo ir jų priežiūra, ir gana operatyviai reaguojama į rizikingus laivus", - sakė L. Rudys.

Beje, ir Klaipėdos laivų remonto įmonės šiais laikais jau kur kas gudresnės, ėmėsi įvairių apsaugos priemonių.

Teigti, kad uoste visiškai nebėra probleminių laivų, dar negalima, turint omenyje jau labai seniai tebestovinčius du laivus - "Alexandra S", kuri į Klaipėdą atplaukė dar 2004 metais (buvęs laivas "Ice Wind", kuris, būdamas areštuotas, buvo parduotas), ir "Tiffany S", kuri į Klaipėdos uostą atplaukė 2010 metais.

Abu jie priklauso savininkui iš Graikijos. Ir parduoti jų bei supjaustyti kaip metalo laužą nebuvo galima, nes įvairūs teisminiai procesai neleido to daryti. Šių laivų būklė, pasak L. Rudžio, būklė nėra labai gera.

Žinoma, laivų, kurie yra skolingi Uosto direkcijai, Klaipėdos uoste yra ir dabar, bet teisminių procesų dėl be priežiūros palikto laivo direkcija šiuo metu daugiau neturi.