Šaldymo įrengimų mechanikai jau nerengiami

Dabartinėje Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, kuri tuo metu buvo tiesiog Klaipėdos jūreivystės mokykla, nuo 1971 iki 2002 metų šaldymo įrengimų eksploatacijos specialybę įsigijo beveik 1500 žmonių. Mokyklos direktoriaus pavaduotojo Vladimiro Borovichino teigimu, kadangi laikui bėgant ši specialybė tapo nekonvencine, tokie specialistai nuo 2002 m. nerengiami, jų funkcijos perduotos laivų mechanikams.

X-11 A grupės, kurią sudarė lietuviai, baigę 8 klases ir čia mokęsi 1972-1976 metais, susitikimą organizavo iš Murmansko į Lietuvą porai savaičių atvykęs grupės seniūnas Antanas Meška.

Mokslus tais laikais baigė 24 grupės nariai. Šiuo metu 7 jų jau mirę, o į susitikimą atvyko 10 - vienas vos spėjo traukiniu atvažiuoti iš Maskvos. Kartu su jais atėjo ir tada chemiją jiems dėsčiusi grupės vadovė Aurelija Mačernienė.

Šaudyklos nebėra

Svečius pasitikęs direktoriaus pavaduotojas V. Borovichinas surengė ekskursiją po mokyklą. "Tai jūsų dėka apie mūsų mokyklą sužinoma visame pasaulyje", - sakė jis.

Labai daug emocijų liejosi tik šiemet per Jūros šventę atidarytame mokyklos muziejuje. Beje, būtent šiemet sukanka 200 metų jūrininkų rengimui Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla turi net 30 jūrininkų kvalifikacijos tobulinimo programų, jau nekalbant apie modernius treniruoklius, kuriuos išvydę absolventai juokavo, kad būtų verta dabar pradėti mokytis iš naujo.

Mokykloje viskas taip pasikeitę, kad net tie, kurie buvo apsilankę prieš dešimt metų, negalėjo atsistebėti. Šaudyklos nebėra, bulvių skutimo patalpos taip pat, užtat biblioteka kad išsiplėtė... Pasirodo, į tą mokyklos kampą, kuriame anksčiau buvo valgykla, investuoti 5 mln. Lt. Vienas absolventų labai džiaugėsi atpažinęs sporto salėje seną parketą. A. Mačernienė stebėjosi bandydama įsivaizduoti, kiek visa tai kainavo. V. Borovichinas aiškino, jog lėšų gaunama ir iš Europos Sąjungos fondų.

Liko Murmanske

X-11 A grupės absolventai išsisklaidė po visą plačią Sovietų Sąjungą. Kas buvo paskirtas į Murmanską, kas į Vladivostoką, Magadaną ir kt. Reikėjo atidirbti trejus metus, paskui buvo galima grįžti. Dabar juokaujama, kad būtent tie, kurie blogiausiai mokėjo rusų kalbą, liko gyventi Rusijoje. A. Meška prisiminė, kaip jam, vaikinui iš Lietuvos kaimo, sunku buvo paprašyti bufete bandelės rusų kalba.

Daugelis šaldymo įrengimų mechanikų, tais metais baigusių Klaipėdoje jūreivystės mokyklą, vėliau dar mokėsi toliau. Šiuo metu pagal specialybę dirbančių mažai - kas įsitaisė savivaldybėje, kas laivus remontuoja. Beje, mechanikams įsidarbinti krante tais laikais buvo lengviau nei šturmanams. Kai kurie X-11 A grupės nariai jau seniai nebedirba pagal specialybę. Pavyzdžiui, vienas jų dabar turi savo lentpjūvę.

A. Meška moksliniame tiriamajame laivyne Murmanske išdirbo 19 metų. Jis ten pasiliko nuo 1976 m. Pastaruosius 15 metų yra savo bendrovės laivyno ir jo remonto įmonės technikos direktorius. Be to, A. Meška - lietuvių kultūrinės bendrijos Murmanske pirmininkas. Dabar ši bendrija, kitais metais švęsianti savo įkūrimo dvidešimtmetį, vienija apie 250 žmonių.

"Šį kartą pavažinėjau po Lietuvą. Viskas taip pasikeitę, pagražėję, net sunku atpažinti. Kasmet, kai parvažiuoju, man atrodo, kad čia gyvenimas vis gerėja ir gerėja. Žinoma, draugai skundžiasi, kad sunku, bet matau, kokius namus pasistatė, kokiomis mašinomis važinėja... Gal kas ir ruošiasi išvažiuoti iš Lietuvos galvodamas, kad kitur bus lengviau. Manau, lengvo gyvenimo niekur nebūna, visur reikia dirbti ir suktis", - sakė A. Meška.

Paklaustas, ar nesiruošia grįžti į Lietuvą, prisipažino, kad tėvynė traukia, tačiau, kol dar turi darbą, laivyną, liks Murmanske. Anot jo, lietuviai, gyvenantys Šiaurėje, dirba iki pensijos, o paskui anksčiau ar vėliau išvažiuoja. "Tolimoje Šiaurėje pasilieka turintys darbą, savo verslą, gaunantys normalų atlyginimą, bet ten labai sunku gyventi", - mano A. Meška.

Tikrintas melo detektoriumi

Antanas Samušis dabar gyvena Maskvos apskrityje. Po mokyklos baigimo Klaipėdoje jis kaip ir kai kurie kiti kursiokai atsidūrė Vladivostoke. Kiti vėliau grįžo į Lietuvą, o jis vedė ir liko Tolimuosiuose Rytuose, ten baigė institutą ir įgijo aukštąjį išsilavinimą.

Kai iširo Sovietų Sąjunga, pagal sutartis dirbo Amerikoje, Japonijoje, Šri Lankoje. Ir Vietname mokė vietinius žmones, kaip reikia dirbti su šaldymo įrengimais, už tai netgi gavo Vietnamo Demokratinės Respublikos apdovanojimą. 2005-aisiais A. Samušis atvyko "užkariauti" sostinės Maskvos. "Pirmus metus nekaip sekėsi, o dabar esu didžiausios Rusijos kompanijos "Miratorg" šaldymo įrengimų viršininkas Maskvos srityje", - pasakojo A. Samušis.

Į Lietuvą jis retkarčiais atvažiuoja. Pernai Maskvos srityje buvo sunki padėtis dėl gaisrų, tai jo neišleido atostogų. "Lietuvoje viskas keičiasi į gerąją pusę. Kiti mano, kad Maskvoje gyvenimas geras. Maskvos srityje gyvenimo sąlygos labai sudėtingos - išgyvena patys stipriausi. Suvažiuoja mokyti žmonės iš visos Rusijos, turintys du ar net tris aukštuosius išsilavinimus, o tenka dirbti paprastais darbininkais. Įsidarbina tik protingiausieji. Man norint gauti tą darbą teko sutikti būti patikrintam melo detektoriumi. Kadangi esu vadovas, kasmet privalau atsakyti į daugybę testų klausimų, kad vadovybė galėtų įsitikinti, jog esu reikalingas tai kompanijai",- prisipažino pokalbininkas.