Ruošiamasi ratifikuoti Darbo jūrų laivyboje konvenciją

Pasitarime dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo ministerijų, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos, Lietuvos laivų savininkų asociacijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos, laivybos kompanijų, jūrininkų įdarbinimo įmonių atstovai.

2006 m. Darbo jūrų laivyboje konvencija sukuria vieną nuoseklų dokumentą, kuriame atspindėti visi naujausi jau esančių tarptautinių darbo jūrų laivyboje konvencijų ir rekomendacijų standartai, taip pat pagrindiniai principai iš kitų tarptautinių darbo konvencijų. Konvencija, patikslinanti 37 su darbu jūroje susijusias ILO konvencijas, t. y. esmines ILO dokumentų nuo 1920 metų nuostatas, turi žymiai pagerinti jūrininkų darbo ir gyvenimo laivuose sąlygas, spręsti įgulų formavimo bei kitus socialinius jūrininkų klausimus.

Konvencija pradės galioti tada, kai ją ratifikuos ne mažiau kaip 30 šalių, kurių laivynas sudaro 33 proc. viso pasaulio laivyno bendrosios talpos. Vėliau šalyje ji įsigalios praėjus 12 mėnesių nuo tos dienos, kai šalis ją ratifikuos. Jau 13 šalių ratifikavo minėtą konvenciją, jų laivynų tonažas jau viršijo nustatytą konvencijoje, bereikia, kad ją ratifikuotų dar 17 šalių. Europos Sąjunga jau paragino savo nares ratifikuoti konvenciją, tad manoma, kad 2011-aisiais ją ratifikuos pakankamas skaičius šalių, idant Konvencija tarptautinių lygiu įsigaliotų 2012 metais. Lietuvos Vyriausybė yra numačiusi šią ILO konvenciją ratifikuoti 2012-aisiais.

Pasitarimo dalyviai išnagrinėjo konvenciją atskirais punktais, išsiaiškino, kokios problemos kils dėl vieno ar kito reikalavimo įgyvendinimo Lietuvoje.

Rengiantis ratifikuoti konvenciją turėtų būti identifikuoti jos nustatyti standartai, kurie privalės būti perkelti į Lietuvos teisyną, bei paskirtos atsakingos žinybos už atitinkamų teisės aktų projektų parengimą.

Kitas svarbus aspektas – tinkamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Konvencija apima labai platų spektrą klausimų, kuriems spręsti paskirta ne viena, o kelios (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kitos) institucijos, todėl sprendžiant tiek einamuosius, tiek ir operatyvinius klausimus būtinas tinkamai organizuotas konsultacijų ir sprendimų priėmimo mechanizmas.

Pasitarimo dalyviu nuomone, turėtų būti paskirta viena institucija, veikianti kaip centrinis koordinavimo centras, turintis pakankamai įgalinimų pavesti kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją teikti konsultacijas ar siūlyti būtinus sprendimus. Tokia institucija galėtų būti administracija.

Taip pat administracija galėtų veikti ir kaip jūrininkų skundus priimanti bei organizuojanti jų nagrinėjimą institucija.

Galiausiai reikia numatyti, kaip bus sprendžiami klausimai, kuriems būtinas tiek laivų savininkams atstovaujančių, tiek ir jūrininkų interesus ginančių organizacijų pritarimas. Kadangi tokiems klausimams spręsti reikalingas operatyvumas bei atitinkama kompetencija, buvo siūloma tokius klausimus numatyti spręsti Klaipėdoje esančioms organizacijoms ar steigiant nuolatinę trišalę grupę, ar sprendžiant klausimus ad hoc.

Daugelio dalyvių manymu, konvenciją reikia ratifikuoti iki jos įsigaliojimo tarptautiniu lygiu ir per tą laiką (ne mažiau kaip per vienerius metus) pasirengti ir įgyvendinti konvencijos nuostatas, o pradėti tam ruoštis būtina jau dabar.

Pasitarimo dalyvių manymu, socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu galėtų būti sudaryta darbo grupė, koordinuojanti tinkamą pasirengimą įgyvendinti konvencijos nuostatas Lietuvoje.