Ruoniukė Tingė dalinsis vonia su Velykiu

Ruoniukė Tingė dalinsis vonia su Velykiu

Antradienio popietę Lietuvos jūrų muziejuje vėl nerimo telefonai - skambino gyvūnų tarnybos "Aumura" darbuotojai: pastebėtas ruoniukas Girulių pakrantėje. Po kelių valandų gyvūnėlis jau buvo Jūrų muziejuje.

Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas jį apžiūrėjo, pasvėrė ir įkurdino vonioje drauge su jau porą dienų čia besigydančiu Velykiu.

Ruoniukė maža, smulkutė, sveria tik vos daugiau nei 13 kilogramų, tačiau guvi ir piktoka, sveriant ir apžiūrint vis stengėsi įkąsti Arūnui.

– Pasiutusios tos mergos, – šypsojosi biologas, per 21 metus išslaugęs net 23 Baltijos pilkuosius ruoniukus. – Gerai, kad dar sugeba gintis, tai rodo gyvūno instinktyvų norą išgyventi. Ruoniukė kaip tik šeriasi, keičia kailiuką, aplink burnytę yra žaizdelių, reiks gydyti.

Ruoniukei iškarto per zondą tiesiai į skrandį buvo supiltas fiziologinis skystis, nes ji ilgą laiką badavusi, išsekinta dehidratacijos. Ir jai, kaip ir vonios kaimynui Velykiui, skiriami antibiotikai. Antrąją dieną ruoniukė jau gavo specialaus mišinio, pagaminto iš silkės, vitaminų, fermentų, žuvų taukų.

Dažniausiai ruoniams-našlaičiams Arūnas parenka vardą, susijusį su radimviete. Žvitriai ruoniukei biologas parinko kažkada ties Melnrage tekėjusio Tingės upelio vardą. Tingė su Velykiu kol kas dalijasi viena vonia, nes gretimoje karaliauja muziejininkų iš mazuto nelaisvės išgelbėta ledinė antytė Kvaksė.

– Matyt netrukus Kvaksei teks kvaksėti muziejaus ekspozicijoje, – sako Arūnas Grušas, besibaiminantis, kad kitas savaitgalis gali būti gausus pamestinukų.

Kiekvieną pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus. Atvežti dažnai leisgyviai gyvūnėliai pagiję ir sustiprėję vėl paleidžiami į Baltijos jūrą. Improvizuotoje muziejaus laboratorijoje buvo išslaugyti 23 ruoniukai.

Jau keleri metai Aplinkos ministerija padeda muziejui rūpintis pamestinukais. Šiemet skirta 20 tūkst. litų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai.

Mokslininkai teigia, kad keičiantis Baltijos jūros ekologinei situacijai vis daugiau Baltijos pilkųjų ruonių pastebima pietinėje, Lietuvos pakrantėje. Juos čia traukia iš šiaurinės dalies atplaukusių žuvų tuntai. Muziejininkai prašo žmones, pastebėjusius pakrantėje nusilpusį ruoniuką, skambinti tiesiai į Jūrų muziejų.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder