Ruoniai veja iš jūros žvejus

Bran­gius tink­lus su ver­tin­gu lai­mi­kiu dras­kan­tys jū­rų žin­duo­liai šau­do­mi Suo­mi­jo­je, juos leis­ta me­džio­ti Es­ti­jo­je, o mū­sų ša­lies Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja vis tryp­čio­ja vie­to­je ir ne­prii­ma jo­kių spren­di­mų. Dar per­nai kal­bė­ta apie ruo­nių aps­kai­tą, ga­li­mus jų pa­da­ry­tos ža­los kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mus, bet šie­met žve­jų ir ruo­nių ka­ras vėl pa­lik­tas sa­viei­gai, nes bent kol kas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ne­si­ruo­šia im­tis jo­kių rea­lių veiks­mų prob­le­mai spręs­ti.

Sa­vo ruo­žtu ini­cia­ty­vos ėmė­si Lie­tu­vos gam­tos fon­das (LGF). Jis at­li­ko ano­ni­mi­nę prie­kran­tės žve­jų apk­lau­są.

Kad į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­ti pil­kie­ji ruo­niai tam­pa vis įžū­les­ni sve­čiai mū­sų pa­jū­ry­je, liu­di­ja ir re­kor­diš­kai di­de­lis per­nai pa­plū­di­miuo­se ras­tų šių gy­vū­nų skai­čius - net 22 (2011 me­tais - 9, 2012 me­tais - 10).

Štai ką tinkluose randa priekrantės žvejai po pilkųjų ruonių išpuolių. / LGF nuotrauka

Siau­tė­ja ir dabar

Bal­ti­jos jū­ros prie­kran­tės žve­jai ne­be pir­mus me­tus skun­džia­si dėl daž­nė­jan­čių su­si­dū­ri­mų su pil­kai­siais ruo­niais. Jie iš­dras­ko tink­lus, nu­grau­žia ver­tin­giau­sias su­gau­tų žu­vų da­lis.

„Nors nuo­lat apie tai kal­ba­me, val­džia nie­ko ne­sii­ma. Aš ir ma­no ko­le­gos net ne­bep­lau­kia­me į jū­rą, nes pa­ti­ria­me vien nuo­sto­lių. Nau­do­ja­me de­ga­lus, gaiš­ta­me lai­ką, o ran­da­me iš­dras­ky­tus tink­lus ir su­ės­tas žu­vis. Ruo­nių tik dau­gė­ja, o kas bus pa­va­sa­rį, kai jie ims me­džio­ti žu­vis po vei­si­mo­si pe­rio­do?“ - LŽ skun­dė­si Šven­to­sios žve­jys An­ta­nas Va­liu­kas.

Jis ti­ki­no gir­dė­jęs, kad Šve­di­jos žve­jai dėl ruo­nių net iš­par­duo­da lai­vus, at­si­sa­ko vers­lo. "Ir mes jau pa­na­šiai mąs­to­me. Jei trau­ki tink­lą, o ja­me tik 1,5 ki­log­ra­mo svei­kų žu­vų, tai koks čia pra­gy­ve­ni­mas?“ - guo­dė­si A.Va­liu­kas. Anot žve­jo, jū­ro­je daž­niau­siai sta­to­mi 50-60 me­trų il­gio tink­lai, o vie­nas toks kai­nuo­ja 150-200 li­tų.

„Tink­lus me­ta­me ei­lė­mis po 400 me­trų. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kas lie­ka iš tų tink­lų, kai pra­plau­kia bū­rys ruo­nių. Ki­to bū­do ne­ma­tau, kaip tik pra­dė­ti juos šau­dy­ti. Ki­taip žve­jo­ti ne­beap­si­mo­ka“, - kons­ta­ta­vo jis.

Tuo me­tu ruo­nių jau­nik­lius pa­mes­ti­nu­kus gel­bė­jan­čio Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus at­sto­vai ti­ki­na, kad dėl ruo­nių bro­vi­mo­si į žmo­nių žve­jy­bos te­ri­to­ri­ją kal­ti pa­tys žve­jai, esą jie ver­čia ba­dau­ti šiuos jū­rų žin­duo­lius, nes per­ne­lyg gau­siai žve­jo­ja­ma Bal­ti­jos jū­ro­je ir nai­ki­na­ma ruo­nių mi­ty­bos ba­zė.

Vy­ko žve­jų apklausa

Aš­trė­jant žve­jų ir ruo­nių konf­lik­tui, šia te­ma pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je per­nai bu­vo at­lik­ta ano­ni­mi­nė apk­lau­sa. LGF krei­pė­si į 44 prie­kran­tės žve­jų įmo­nes ir ga­vo at­sa­ky­mus iš 33. Anot apk­lau­sos pro­jek­tą vyk­džiu­sios LGF gam­to­sau­gos spe­cia­lis­tės Vai­dos Su­rvi­lie­nės, re­zul­ta­tai - iš­kal­bin­gi.

„Bu­vo pa­teik­tas 21 klau­si­mas. Su­ži­no­jo­me, kad dau­gu­ma prie­kran­tės žve­jų su ruo­niais su­si­du­ria kas­kart, kai tik iš­plau­kia į jū­rą. Daž­niau­siai - anks­ty­vą pa­va­sa­rį, ru­de­nį ir žie­mą, re­čiau - va­sa­rą. Pa­pras­tai jie ran­da ruo­nių veik­los pėd­sa­kų: nu­ės­tų žu­vų li­ku­čių ir su­dras­ky­tų tink­lų“, - LŽ pa­sa­ko­jo LGF at­sto­vė.

Jos tei­gi­mu, grės­min­giau­sia si­tua­ci­ja bū­na anks­ty­vą pa­va­sa­rį, kai po vei­si­mo­si pe­rio­do iš­se­kę su­au­gę ruo­niai iš­plau­kia at­gau­ti jė­gų, la­bai gau­siai mai­ti­na­si ir ieš­ko žu­vų. Kar­tu su jais me­džiok­lės įgū­džius la­vi­na ir ne­se­niai pa­sau­lį iš­vy­dę ruo­nių jau­nik­liai.

„Žve­jai nu­ro­dė, kad kas­met dėl ruo­nių veik­los ne­ten­ka vi­du­ti­niš­kai po 2 tūkst. me­trų tink­lų. Nors ne­for­ma­liai dau­gu­ma pa­jū­rio žūk­lau­to­jų no­ri, kad ruo­niai bū­tų šau­do­mi kaip kai ku­rio­se Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se, apk­lau­sos re­zul­ta­tai par­odė, kad di­des­nė da­lis žve­jų lin­kę gau­ti kom­pen­sa­ci­jas už pa­ti­ria­mus nuo­sto­lius“, - sa­kė V.Su­rvi­lie­nė.

Apie kom­pen­sa­ci­jas nekalba

De­ja, apie jo­kias kom­pen­sa­ci­jas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­je kol kas ne­kal­ba­ma.

„Kol kas pla­nuo­se nė­ra įra­šy­ta ir ruo­nių aps­kai­ta. O dėl kom­pen­sa­vi­mo - taip pat keb­lu, nes žve­jy­ba la­biau pri­ski­ria­ma Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos (ŽŪM) sri­čiai. Ne­ga­li­me mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­jų jū­ros žve­jams iš fon­dų, ku­riuos pil­do įmo­kos iš vi­daus van­de­nų žve­jų. Šis klau­si­mas - vis dar at­vi­ras ir ne­išsp­ręs­tas“, - LŽ tei­gė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Gam­tos ap­sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Lai­mu­tis Bud­rys.

Pa­sak V.Su­rvi­lie­nės, ruo­nių klau­si­mas tu­rė­tų rū­pė­ti bū­tent Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai, o ne ŽŪM, nes kal­ba­ma apie gy­vū­nų, įtrauk­tų į Rau­do­ną­ją kny­gą, rū­šį.

„Kol kas ne­ma­to­me jo­kios Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos po­zi­ci­jos ruo­nių klau­si­mu, vis lau­kia­ma ne­ži­nia ko­kių re­zul­ta­tų, o prob­le­ma pa­lie­ka­ma spręs­ti pa­tiems žve­jams. Sau­sio 22 die­ną Klai­pė­do­je bus ren­gia­mas se­mi­na­ras apie ruo­nių ir žve­jų konf­lik­tą, pa­kvies­ti ir spe­cia­lis­tai iš kai­my­nių ša­lių. Ti­ki­mės, kad po šio ren­gi­nio pa­vyks su­sės­ti prie dis­ku­si­jų sta­lo mi­nis­te­ri­jų lyg­me­niu ir spręs­ti prob­le­mą“, - kal­bė­jo ji.

Ki­tur el­gia­ma­si savaip

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, no­rė­da­ma įver­tin­ti ruo­nių ir žve­jų prob­le­mą, per­nai krei­pė­si į Len­ki­jos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Suo­mi­jos ir Šve­di­jos ap­lin­ko­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas. Vi­sos šios ša­lys pri­pa­ži­no, kad ruo­nių da­ro­ma ža­la žve­jy­bai - rim­ta prob­le­ma. Suo­miai kom­pen­suo­ja ža­lą už 1,7 mln. eu­rų per me­tus, es­tai siū­lo su­bsi­di­jas ruo­niams at­spa­rioms gau­dyk­lėms įsi­gy­ti, kom­pen­suo­ja ža­lą, bet pra­šy­mai kom­pen­suo­ti re­ti, o mi­nė­tų gau­dyk­lių žmo­nės įsi­gy­ti taip pat ne­sku­ba. Len­ki­jo­je ža­la su­da­rė ma­žiau nei 1 proc. vi­so lai­mi­kio (2011-2012 me­tais), bet tai ne­ats­pin­di ža­los, pa­ti­ria­mos pa­vie­nių žve­jų.

Len­ki­jo­je nuo­lat ste­bi­ma per 3 tūkst. pil­kų­jų ruo­nių, Lat­vi­jo­je - 1500-4500, Es­ti­jo­je – apie 3600, Suo­mi­jo­je - be­veik 10 tūkst. ruo­nių.

Ruo­nių me­džiok­lė lei­džia­ma tik Suo­mi­jo­je, jų šau­dy­mo se­zo­nas trun­ka nuo lie­pos pa­bai­gos iki sau­sio 8 die­nos, kvo­ta 2013-2014 me­tų se­zo­nui - 1500. Pa­pras­tai su­me­džio­ja­ma 500-600 ruo­nių, šis skai­čius kas­met vis ma­žė­ja. Es­ti­jo­je pil­kie­ji ruo­niai yra sau­go­ma rū­šis, bet nuo 2013 me­tų ji įtrauk­ta į me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų są­ra­šą. Šiuo me­tu vyks­ta dis­ku­si­jos dėl kvo­tų iš­da­vi­mo 2014 me­tams, nė vie­na kvo­ta kol kas ne­iš­duo­ta. Lat­vi­jo­je ir Len­ki­jo­je rū­šis sau­go­ma, me­džiok­lė drau­džia­ma.

Kai­my­nė­se vals­ty­bė­se yra ban­do­ma tai­ky­ti įvai­rias pa­sy­vias ap­sau­gos nuo ruo­nių prie­mo­nes, kai ap­siei­na­ma be šau­tu­vo. Pa­vyz­džiui, sta­to­mi tink­lai su švy­tin­čiais plū­du­rais, nau­do­ja­mas skaus­mą per ar­ti tink­lų pri­plau­ku­siems ruo­niams su­ke­lian­tis gar­si­nis sig­na­las, siū­lo­ma žve­jo­ti ne­sud­ras­ko­mo­mis gau­dyk­lė­mis, spe­cia­liais tink­lais.

Ta­čiau vi­sos šios prie­mo­nės bū­na tik trum­pa­lai­kės, jos nuo­lat to­bu­li­na­mos, o daž­nai žve­jai net at­si­sa­ko jas nau­do­ti kaip per­ne­lyg bran­gias ir ne­efek­ty­vias.