Robotai ir mokslininkai ieškos minų

I ir II – ojo pasaulinių karų liekanos

„Iš viso Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais Baltijos jūroje padėta įvairių sprogmenų, manoma, kad dar apie 80 tūkst. yra nesurastų ir keliančių pavojų laivybai, žvejybai, o ypač elektros kabelio tiesimui tarp Lietuvos ir Švedijos.

Didžiausia sprogmenų koncentracija yra prie uostų: Klaipėdos, Liepojos, Rygos ir Talino“, - sakė operacijos „Atvira dvasia 2013“ vadovas Giedrius Premeneckas.

Minų ieškos robotas

Aptikus neatpažintus objektus toliau visą darbą atliks robotas. „Laivo sonaras aukšto dažnio bangomis lokalizuoja objektą, kuris guli ant jūros dugno. Negalima iš karto nustatyti, koks tai objektas, todėl mes išleidžiame povandeninį robotą su kamera. Laivo vadovybė, apžiūrėjusi objektą, pagal tam tikrus kriterijus nustato sprogmens tipą, o tada robotas palieka užtaisą prie minos ir, laivui atsitraukus, mina yra sunaikinama“, - pasakojo G. Premeneckas.

Tiksli teritorija nežinoma

Koks jūros plotas jau yra išvalytas tiksliai nežinoma. „Negalime pasakyti, kad vienas regionas yra visiškai išvalytas, nes jūros dugnas juda veikiamas srovių ir bangavimo. Būna, kad jau išvalytuose regionuose po kiek laiko vėl atsiranda nauji nesprogę objektai. Per šias pratybas planuojama išvalyti 50-60 km2 plotą“, - teigė G. Premeneckas.

Mokslininkų ir karių interesai sutapo

Klaipėdos universiteto laivas bus pirmasis civilinis laivas tokioje operacijoje. „Burlaivis „Brabander“ yra mokomasis tyrimų laivas ir dalyvaus objektų paieškos operacijoje. Mums paskirtas buvęs minų rajonas prie Lietuvos ir Rusijos sienos, kita vertus, ten prieš 10 tūkst. metų buvo Nemuno paleodelta, dėl to po vandeniu galima tikėtis įvairių kraštovaizdžio liekanų. Tokiu būdu mūsų interesai sutapo su kariškių“, - sakė Klaipėdos universiteto istorijos katedros profesorius Vladas Žulkus.

Dalinsis informacija

„Šio regiono gylis 32-42 metrai, todėl, ištyrus dugną sonaru, mūsų narų grupė gali pasinerti ir apžiūrėti objektus po vandeniu, juos nufotografuoti, nufilmuoti. Ir jeigu mes identifikuojame, kad šie objektai turi mokslinės vertės, tai bus mūsų tyrimo objektas. Bet povandeniniame miške gali būti ir minų, o mes nesame šios srities ekspertai, todėl informaciją perduosime operacijos vadovybei“, - pasakojo profesorius V. Žulkus.

Cheminio ginklo neranda

„Lietuvos zonoje yra tikėtinos vietos, kur galėjo būti išmestas cheminis ginklas, tačiau archyvinė medžiaga nėra tiksli ir kiek buvo atlikta paieškos operacijų tikslios vietos lokalizuoti nepavyko“, - atskleidė komandoras G. Premeneckas.

Bendradarbiavimas

Šiais metais pratybose „Atvira dvasia 2013“ dalyvauja laivai arba narų - išminuotojų komandos iš Belgijos, Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, JAV ir Italijos.

Iš viso dalyvaus 14 laivų, iš jų 2 civiliniai, 4 narų komandos ir apie 400 žmonių, pratybos vyks rugpjūčio 19-29 dienomis.

Lietuvoje ši operacija vykdoma nuo 1997 m., paskutinį kartą vyko 2010 metais.