Dailininką nugalėjo mechanikas
Visuose mokykliniuose vadovėliuose nuo seno buvo tvirtinama, kad garlaivio išradėjas yra R. Fultonas.
Tai ne visai teisinga.
Žymiai anksčiau, dar 1776 m., Džeimso Vato sukonstruotą garo mašiną 13 metrų ilgio laivelyje "įtupdė" prancūzas Claude de Jouffroy d'Abbaus.
Šis modelis buvo išbandytas Dubso upėje, tačiau praktinio pritaikymo nesulaukė. Matyt, todėl šį prancūzą ir aplenkė garlaivio išradėjo šlovė, nors visos rimtos enciklopedijos neužmiršta paminėti jo sukurto garlaivių pirmtako.
R. Fultonui pasisekė labiau, nors savo karjerą jis pradėjo kaip dailininkas - portretinių miniatiūrų piešėjas.
Tobulintis buvo išvykęs net į Angliją pas savo žemietį žymų to meto portretistą Bendžaminą Vestą.
Tačiau dailininko profesija, matyt, neatitiko R. Fultono vidinio pašaukimo: jis nuo vaikystės domėjosi mechanika ir ištisas dienas praleisdavo savo gimtojo miestelio Little Britania (Pensilvanijos valstija) ginklų dirbtuvėse.
Pagaliau supratęs, kad dailėje jam mažai galimybių išgarsėti, ambicingasis jaunuolis 1797 m. išvyko į Prancūziją turėdamas jau kitokių ateities planų.
Įtakingų tautiečių, tarp kurių buvo ir JAV ambasadorius Prancūzijoje Robertas Livingstonas, padedamas R. Fultonas pateko į tenykščių pramonininkų aplinką ir turėjo galimybę eksperimentuoti jų fabrikuose.
Napoleonas neįvertino
Tuo metu Prancūzija nuolatos su kuo nors kariavo, tad R. Fultonas nusprendė, kad geriausias kelias į šlovę - išrasti kokį nors efektyvų ginklą Napoleono armijai.
Pirmiausia jis sukūrė savotišką torpedą, kuri nuplukdyta prie priešo laivo jį susprogdintų.
Keli bandymai parodė, kad torpeda ne visuomet suveikia tada, kai reikia.
1800 m. R. Fultonas Napoleonui pasiūlė savo naują išradimą - povandeninį laivą, kurį pavadino "Nautilus".
Šiandien jis kelia šypseną, bet tais laikais tai buvo pakankamai rimtas ir įgyvendinamas projektas.
Plaukdamas po vandeniu, šis laivas buvo varomas sraigtu, kurį suko rankomis jame sėdinti trijų žmonių įgula.
Įdomu, kad "Nautilus" turėjo ir burę, kuri, reikalui esant, kai laivas plaukia vandens paviršiumi, išsiskleidžia, o panyrant - suglaudžiama kaip lietsargis. R. Fultonas buvo taip įsitikinęs "Nautilus" sėkme, kad siūlėsi jį pastatyti savo lėšomis, tačiau su sąlyga, jog už kiekvieną paskandintą britų laivą iš prancūzų gaus solidžią premiją.
R. Fultono suprojektuotas povandeninis laivas buvo pastatytas ir net sėkmingai išbandytas.
Tačiau kai jis nesugebėjo slapta prisėlinti ir susprogdinti anglų karinio burlaivio, priartėjusio prie Prancūzijos krantų, Napoleonas nustojo domėtis šiuo projektu.
Tada R. Fultonas mėgino sudominti Napoleoną ir jo vyriausybę kitu pasiūlymu. 1803 m. Senos upėje jis pademonstravo keistą laivą, kuris plaukė be burių ir irklų, varomas garo mašinos, sukančios mentračius.
Deja, ir šis R. Fultono laivas nesudomino Napoleono.
Didysis karvedys ir reformatorius tiesiog neįvertino techninės pažangos siūlomų galimybių.
Hudzono upės monstras
Toliaregiškesnis pasirodė R. Fultoną protegavęs ambasadorius R. Livingstonas.
Jis buvo ne tik žinomas JAV politikas, bet ir apsukrus verslininkas.
Nepavykus R. Fultono sumanymus įgyvendinti Europoje, abu amerikiečiai grįžo namo.
Amerikoje R. Livingstonas savo ryšių dėka išsirūpino išimtinę teisę organizuoti garlaivių navigaciją Hudzono upe.
Tiesa, pačių garlaivių čia dar nebuvo nė kvapo, tačiau R. Livingstonas žvelgė į priekį:
Niujorke dygstantiems fabrikams reikėjo žaliavų, o pigiausiai jas gabenti buvo upe. R. Livingstonas ir R. Fultonas, tapę partneriais, iš Anglijos atsisiuntė garo mašiną ir vienoje Niujorko gamykloje pradėjo statyti garlaivį.
Savo dydžiu jis nesiskyrė nuo kitų tuo metu Hudzono upėje plaukiojusių krovininių burlaivių.
Tai buvo 40 metrų ilgio, beveik penkių metro pločio ir 2,1 metro grimzlės laivas. Kiekvienoje jo pusėje aukštai virš bortų kyšojo 4,5 metro skersmens mentračiai, kuriuos suko 20 arklio jėgų galingumo garo mašina. Laivas turėjo du stiebus burėms tvirtinti, o tarp jų styrojo aukštas kaminas.
1807 m. rugpjūčio 17-ąją naujasis garlaivis, plaukiantis Hudzono upe į Olbanį, sukėlė didžiulį Niujorko gyventojų susidomėjimą.
To meto laikraščiai rašė, kad dūmais ir ugnimi besispjaudantis "Fultono monstras" garsiai plakė vandenį mentračiais ir gąsdino pakeliui sutiktus upeivius, o žmonės, aplipę Hudzono pakrantes, stebėjosi, kaip prieš srovę plaukiantis "ugninis laivas" lengvai lenkia vienstiebius burlaivius ir škunas.
Atstumą nuo Niujorko iki Olbanio, apie 150 mylių, garlaivis įveikė, neskaitant sugaišto laiko stovint prie R. Livingstono dvaro Klermonte, per 32 valandas. Jau po kelių dienų buvo paskelbta, kad garlaivis šiuo maršrutu kursuos reguliariai - vežios keleivius ir krovinius.
1809 m. vasario 11 d. R. Fultonas užpatentavo savo pirmąjį garlaivį ir vėliau kartu su R. Livingstonu pastatė dar keletą, bet jau didesnių. Be to, ant varomųjų laivo ratų, kad jie mažiau taškytųsi ir būtų saugesni, buvo uždėti gaubtai.
Klaidingas pavadinimas
Pirmąjį R. Fultono garlaivį dabar dažnai vadina "Clermont", tačiau pats šio laivo konstruktorius ir statytojas jį buvo pavadinęs "North River Steamboat" ("Šiaurės upės garlaivis"), o Klermontas - tai R. Livingstono dvaras prie Hudzono upės, kur pirmojo reiso metu buvo sustojęs garlaivis.
Neteisingas pavadinimas "Clermont" atsirado po to, kai dvejiems metams praėjus po R. Fultono mirties, vienas jo draugas išleido knygą apie šį amerikiečių inžinierių ir išradėją.
Ta knyga laikyta autoritetingu šaltiniu, tad ten klaidingai paminėtas pirmojo R. Fultono garlaivio pavadinimas buvo įamžintas ir vėlesniuose pranešimuose.
O tuo metu, kai šis laivas plaukiojo, niekas jo nevadino Klermonto vardu.
Bent jau pirmųjų garlaivių registracijos knygose toks vardas neminimas.
Fultono garlaivių palikuonys
R. Fultono sukonstruotas garlaivio modelis pasirodė esąs ilgaamžis. Jo "palikuonių" sutinkama ir dabar. Pats seniausias ratinis garlaivis, vis dar plaukiojantis iki šių dienų didžiausiame Norvegijos ežere Mjosa, yra "Skiblander", į pirmąjį reisą išplaukęs 1856 metų rugpjūčio 2 d.
1888 m. jame buvo pakeista garo mašina. Garlaivis du kartus, 1937 ir 1967 metais, skendo, bet vis būdavo iškeliamas, suremontuojamas ir paleidžiamas plaukioti toliau.
2005 m. birželio 14 d. šiam laivui buvo suteiktas Norvegijos istorinio paminklo statusas. Tai pirmas atvejis, kai judantis objektas susilaukė tokio įvertinimo.
Drezdeno laivininkystė "S'e4chsische Dampfschiffahrt" turi seniausią ir didžiausią ratinių garlaivių laivyną pasaulyje.
Vadinamąjį "baltąjį laivyną" sudaro devyni garlaiviai, pastatyti 1879-1929 metų laikotarpiu.
Visi jie plaukioja iki šiol ir per metus pergabena 700 tūkstančių keleivių.
Reino upėje kursuoja ratinis garlaivis "Goete", pastatytas 1913 metais. Tai pats didžiausias tokio tipo garlaivis pasaulyje.
Didelį istorinių ratinių garlaivių laivyną turi ir Šveicarija. Istoriniai ratiniai garlaiviai dar plaukioja ir Misisipės upe (JAV), bet jų varomieji ratai yra ne šonuose, o garlaivio gale.
Rašyti komentarą