Riugeno marinos derinasi prie gamtosaugos reikalavimų

Lankantis didžiausioje Vokietijos Riugeno saloje nustebino ne per seniausiai Greifsvaldo įlankos pakrantėje pridygusių marinų (jachtų uostelių) gausybė ir tai, kad vokiečiai kuria privačių marinų tinklus, baigiančius nukonkuruoti konservatyviuosius jachtklubus. Privatūs uosteliai čia turi ne tik savo žemės krante, bet kartais ir akvatorijos dalį. Tačiau šiame gražiame pasaulio kampelyje, kur karaliauja stulbinanti ramybė ir puiki gamta, kartais turtą įsigyti lengviau nei ką nors pastatyti, nes itin didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos turizmo ir kultūros centras dalyvauja tarptautiniame projekte "Marriage", skirtame Pietų Baltijos regiono mažųjų pramoginių uostų valdymo ir administravimo tobulinimui, kurį finansuoja Europos Sąjunga (ES). Šiame projekte dalyvauja 11 partnerių iš Vokietijos (pagrindinis partneris), Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado sritis). Be visų kitų dalykų, šio projekto tikslas - dalinimasis patirtimi. Neseniai projekto dalyviai pakvietė Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žurnalistus aplankyti Vokietijos Greifsvaldo, Štralzundo ir Riugeno saloje esančias marinas. Buvome sužavėti.

SAVININKAS. Tilas Jaichas, kai nori atsipalaiduoti, sėda į laivelį ir vienas išplaukia trims valandoms.

Prieglobstis nuo triukšmo

Į Riugeno salos rytinę dalį, kurią skalauja Greifsvaldo įlankos vandenys, pasislėpti nuo didmiesčių triukšmo bėga žmonės ir iš Berlyno, ir iš Hamburgo, kartais užsuka ir lenkų jachtos. Nuo Berlyno iki Greifsvaldo miestelio, turinčio tik 55 tūkst. gyventojų, traukiniu - tik 3 valandos kelio, bilieto kaina - 50 eurų.

Šioje saloje aplankėme dvi privačias Jaichų šeimos marinas Gustovo ir Lauterbacho vietovėse, o visoje pakrantėje ji turi net 9 marinas. Broliai Tilas ir Hansas Jaichai (Till, Hans Jaich) verslą paveldėjo iš tėvų. T. Jaichas sako Riugeno salą atradęs 1996 metais ir pamilęs iš pirmo žvilgsnio.

STILIUS. Augmenija ant stogo - tai tam tikras stilius, o svarbiausia - sulaiko šilumą.

Broliai įsteigė "Im-Jaich" tinklą, kuriam priklauso ne tik visos marinos, bet ir viešbučiai, ir kt. Klientui labai patogu įsigyti vieną tinklo kortelę, nes su ja gali atsiskaityti daugelyje tinklui priklausančių įmonių. T. Jaichas mano, kad tokie tinklai bent jau Vokietijoje pradeda nukonkuruoti konservatyviuosius buriuotojų klubus, kurių durys jaunimui neretai būna uždarytos.

ANT POLIŲ. Tokių namelių, stovinčių vandenyje ant polių, Lauterbacho marinoje yra 14.

Nedrumsčiama paukščių ramybė

Gustovo marinoje (Naturhafen), nuo Štralzundo esančioje maždaug už 10 km, įrengtoje prieš porą metų, telpa 150 laivelių. Uostelyje yra viskas, kas būtina buriuotojams - angaras, kuriame laiveliai laikomi žiemą, kranas jiems iškelti, dušai, skalbimo mašinos, nedidelis bistro. Kainos per daug nesikandžioja: per parą už laivelio 1 kv. m reikia mokėti 36 eurus, o už maždaug 700 eurų jachtą galima laikyti visą sezoną, kuris čia trunka nuo balandžio iki spalio.

Pastatų ir prieplaukų įrengimas marinoje kainavo apie 2 mln. eurų. Kadangi toje vietoje anksčiau buvo karinė bazė, akvatorija pagilinta iki reikiamo gylio - 4 m, tad tokių darbų nereikėjo imtis. "Gylio čia užteks dar kokiai 30 metų, nieko nereikės daryti", - sakė T. Jaichas. Anot jo, nusipirkti žemę čia buvo kur kas lengviau nei gauti leidimą ką nors statyti. Mat čia itin vertinama ramybė, kurios reikia paukščiams. Akvatorija yra išnuomota gana ilgam laikui.

VIDUJE. Taip atrodo namelio, stovinčio ant polių vandenyje, vidus.

T. Jaichas pasakojo, jog yra sudarytas žemėlapis, o jame tam tikra spalva pažymėtos vietos, kuriose apskritai negalima triukšmauti, kita spalva - vietos, kuriose galima triukšmauti tik tam tikru metų laiku, dar kita - vietos, kuriose galima imtis kokios nors veiklos. Tie žemėlapiai yra išdalinti buriuotojams ir, pasak Tilo, jie gana noriai laikosi nustatytos tvarkos.

Galime paliudyti, jog Gustovo marinoje, esančioje žvejų kaimelių apsuptyje, vyrauja neįtikėtina ramybė.

MIŠKAS. Viena iš Riugeno salos įžymybių - saugomas Guro miškas, kuriame yra ir 600 metų senumo medžių.

Per sezoną ši marina paprastai priima apie 2 tūkst. laivelių. Daugiausia tai jachtos, motorinių laivų būna labai nedaug. Paprastai buriuotojai čia apsistoja kelioms dienoms.

Kol kas viešbučio Gustovo marinoje nėra. Ateityje planuojama statyti viešbutukus ant medinių polių, kad kuo mažesnė žala būtų daroma gamtai.

PLAUKIOJANTYSIS. Tokių namelių ant pontono Lauterbache yra 22.

Miestelis su medinėmis gatvėmis

Užtat antroji brolių Jaichų marina Riugeno saloje Lauterbacho vietovėje, kurioje telpa apie 400 laivelių, turi viešbutukų, vadinamų atostogų nameliais. Čia ne tik žemė, bet ir akvatorija priklauso Jaichams.

Lauterbache didžiausia brolių Jaichų tinklo marina. Į ją daugiausia atplaukia švedų, mat kažkada Riugenas jiems priklausė. Tai apskritai visas mažytis buriuotojų miestelis su mažais nameliais ir medinėmis tiltinėmis gatvėmis. Jame yra ir buriavimo mokykla, kurioje per metus buriuoti mokosi apie 400 žmonių. Atskirame namelyje įsikūrusi registratūra, yra ir pokylių salė, ir restoranas "Kormoran", kuriame tiekiamas šviežias ir sveikas maistas. Žinia, gauti žuvų iš vietinių žvejų kaimelių tikrai ne problema. Beje, abu broliai savininkai yra vegetarai.

VALTIS. Riugeno saloje esančiose brolių Jaichų marinose mielų jūrinių akcentų apstu.

Iš dalies netgi elektros energiją marinoje gaminasi patys, naudojama ir saulės energija, ir terminiai vandenys, ir kt. Visa centrinio šildymo sistema įrengta viename pastate, užtat nameliuose yra ir karštas vanduo, ir nešalta net žiemą.

Beje, miestelyje apsigyvena ne tik buriuotojai, bet ir turistai, ištroškę ramybės ir romantikos. Čia galima pailsėti ne tik vasarą, bet ir žiemą praleisti jaukų vakarą namelyje ant vandens. Prieš Kalėdas miestelyje žmonių itin daug nebūna, užtat norinčiųjų romantiškai sutikti Naujuosius metus, pasak Tilo, netrūksta.

GUSTOVAS. Viena iš brolių Jaichų marinų Gustovo vietovėje, apsupta žvejų kaimelių.

Nameliai subridę į vandenį

Lauterbacho marinoje yra ir krante įrengtų itin prabangių 5 žvaigždučių apartamentų. Tačiau mums didžiausią įspūdį padarė vandenyje ant polių stovintys atostogų nameliai, kiekvienas turintis ir verandą, kurioje galima degintis, ir dušą su karštu ir šaltu vandeniu, ir mini virtuvytę, įrengtą spintoje, yra ir indų, pagražintų jūriniais motyvais, ir netgi degtukų, žvakių ir t. t. Atplaukei, laivelį prisirišai, ir gyvenk. Nors, ko gero, Lietuvos buriuotojams tai nebūtų suprantama. Jie paprastai atplaukę į kokį nors uostą nakvoja savo jachtoje, taip taupiau. Aišku, kainos priklauso nuo įvairių niuansų, pavyzdžiui, nuo to, ar sezonas, ar ne, bet kad ir kaip skaičiuotum, už nakvynę tokiame gamtos glėbyje esančiame namuke turi sumokėti apie 80 eurų.

Stebėjau, kaip nedidele jachta atplaukė senukų pora. Žinoma, jie gana sunkiai švartavosi, jiems padėti atlėkė marinos darbuotojas, bet jie sau buriuoja, ir gana.

Tokių namelių, stovinčių vandenyje ant vištos kojelių, miestelyje yra 14. Į juos patenkama per medinius tiltus, tai lyg ir medinės gatvės. Jų stogai apželdinti augalais. Vienas dalykas, jie atitinka tam tikrą stilių, o svarbiausia - laiko šilumą.

ŽEMĖLAPIS. Tokie žemėlapiai, kuriuose pažymėtos vietos, kur negalima triukšmauti, išdalinti Riugeno buriuotojams.

Yra ir 22 plaukiojantieji nameliai, tiesiog pastatyti ant pontonų vandenyje, irgi su verandomis ir t. t.

Marinos savininkai nori, kad atvykę turistai tuose nameliuose pasijustų šeimininkai. Iš tikrųjų geras jausmas, kai gali nors kartą gyvenime pasijusti turįs savo namą, ir dar ant vandens, jachtų apsupty.

Toje marinoje tokia ramybė, kad net baugu, kai vandenyje pliaukši žuvys. O jų čia kirbėte kirba. Buvo juokinga stebėti, kaip vieno namelio gyventojas tiesiog nuo savo namų slenksčio su meškeryte gaudė tas žuvis.

Veikti yra ką

Atrodytų, ką veikti atplaukus į tokią mariną, į tokią tylą? Ogi tiesiog ilsėtis verandoje stebint saulėlydį ar saulėtekį, klausytis žuvų pliaukšėjimo, stebėti, kaip tyliai tyliai į uostelį atplaukia laiveliai. Bet galite netgi ir labai aktyviai poilsiauti, pavyzdžiui, mokytis buriuoti, mokykla už kelių metrų, plaukioti po Riugeno įlanką ir aplink salą. Galima aplankyti gamtos apsaugos rezervatą, paslaptingą ir įspūdingą Guro (Goor) mišką, kuriame auga seni bukai. Labiausiai visame Riugene yra saugoma Vilmo (Vilm) sala. Į ją per dieną įleidžiama tik 30-40 lankytojų ir tik su gidu. Joje yra tik dvi vietos, kur galima priplaukti. Šioje saloje yra įsikūręs saugomų teritorijų tarptautinis tinklas.

Žinoma, galima buriuoti į kitus netoliese esančius nedidelius gražius kaimelius, užsukti į tiesiog meldynuose įsikūrusias kitas marinas ir t. t. Taip pat išsinuomoti jachtą, užsisakyti instruktorių, plaukti į siūlomas ekskursijas, ir t. t. Po trijų valandų plaukimo galima pasiekti ir atvirą jūrą.

Čia su šeima gyvenantis Tilas Jaichas sakė, kad jis su žmona ir vaikais kartais nuirkluoja į Sedorfo kaimelį tiesiog suvalgyti ledų, atsigerti kavos. Pats Tilas buriuoja nuo vaikystės, ir jo niekas net neklausė, ar jis to nori. Dabar buriavimui neturi laiko, bet kai pavargsta, sėda į laivelį ir išplaukia 3 valandoms vienas, ir taip pailsi.

Šventoji nesuviliojo

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dalyvaujant "Marriage" projekte yra rengiama Šventosios uosto plėtros ir veiklos koncepcija, kuri turėtų būti baigta kitų metų kovą, būtent šiam darbui skirta ES pinigų. Taigi konkursą laimėjusi kompanija stengiasi surasti, kuo Šventosios uostelis galėtų būti išskirtinis, kuo galėtų privilioti lankytojus ir kaip galėtų įsitraukti į tokių mažų pramoginių uostelių tinklą visame Baltijos regione. Vienas uostelis siūlo pailsėti nuo triukšmo, kitas pasižymi itin didele prabanga ir yra skirtas didesnes pajamas turintiems žmonėms, trečias turi buriavimo mokyklą ir t. t.

Broliai Jaichai buvo atsivilioti į Klaipėdą, jie apžiūrėjo Šventosios uostą, susipažino su teisiniais dalykais, tačiau noro investuoti jame ir įkurti savo mariną kol kas nepareiškė.