Malkų įlanka iki 14 metrų bus gilinama kompleksiškai. Šiemet planuojama pradėti rengti jos gilinimo projektą, o realūs gilinimo darbai turėtų būti pradėti po metų. Šiam projektui įgyvendinti tikimasi pasinaudoti Europos Sąjungos finansine parama.
Sienutė bus nematoma
Pirmiausia Malkų įlankoje turės būti pastatytas krantosaugos statinys, t. y. įrengta atraminė daugiau kaip 1 kilometro ilgio sienutė. Jos plieniniai įlaidai su templėmis bus kalami nuo 144 iki 145 krantinės. Sienutės techninis projektas parengtas ir jau gautas statybos leidimas. Šiuo metu rengiamasi skelbti jos statybos darbų konkursą. Kol jis neįvykęs, kiek kainuos sienutė, neskelbiama, tačiau jos vertė didelė.
Iš išorės sienutė nebus matoma, nes ji reikalinga ne krantinei statyti, o šlaitui sutvirtinti, tad bus po vandeniu. Ji statoma tam, kad būtų galima gilinti Malkų įlanką. Sienutę planuojama pastatyti iki kitų metų pabaigos.
"Paruošiamieji darbai vyko jau anksčiau, dabar jau pasiekėme tokią stadiją, kai išeiname į aktyviąją fazę, kai pradėsime rekonstruoti pirmas krantines", - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Gediminas Zumaras.
Pritaikys naujam gyliui
G. Zumaro teigimu, šiuo metu planuojama parengti 143, 143A krantinių, kuriomis naudojasi Klaipėdos konteinerių terminalas(KKT), rekonstrukcijos projektą, kad jos būtų pritaikytos 14 m gyliui. Šiuo metu gylis prie šitų krantinių yra 11 metrų. Prie šių krantinių planuojama švartuoti didesnės, apie 120 tūkst. tonų, vandentalpos laivus.
"Turime rekonstruoti 143 ir kitas krantines, t. y. pasiruošti, kad, kai pradėsime Malkų įlankos gilinimo darbus, krantinių konstruktyvai atlaikytų naują gylį. Paprasčiau pasakius, sustiprinsime jų konstrukcijas", - sakė infrastruktūros direktorius.
Pasak jo, rekonstruotinų objektų Malkų įlankoje yra nemažai. Netrukus bus skelbiamas 139-140 krantinių, kuriomis naudojasi AB Vakarų laivų gamykla, rekonstrukcijos darbų konkursas. Jos taip pat bus pritaikomos naujam gyliui. Tai bus pirmosios rekonstruotos Malkų įlankos krantinės. Eilės laukia ir 142 krantinė. "Ne tik iškasime Malkų įlanką, bet iš karto pasirengsime tam, kad ir prie krantinių galėtų priplaukti didesni laivai", - sakė G. Zumaras.
Paklaustas, ar rekonstrukcijos darbai netrukdys krovai KKT, G. Zumaras atsakė, jog rekonstrukciją numatoma vykdyti etapais, planuojama rekonstruoti 50-100 m ilgio ruožais, kad uosto naudotojas neprarastų krovinių. Pasak jo, tam tikrų nepatogumų bendrovė patirs, bet iš principo krantinių eksploatacija nebus nutraukta.
Konkursas 143,143A krantinių rekonstrukcijos projektui parengti jau paskelbtas, birželį planuojama pasirašyti sutartį su projektuotojais. Projektavimo darbai turėtų vykti apie metus, tad kitų metų vidury ketinama turėti techninį projektą. Rekonstrukcijos rangovas bus parinktas per 2017 metus, o darbai padaryti per 2018-2019 metus. "Darbų trukmė bus kiek ilgesnė, nes rekonstruosime etapais ir rangovui neatiduosime viso fronto", - sakė G. Zumaras.
Pagrindinė problema - gylis
"Mes dėsime visas pastangas, kad mūsų klientai rekonstrukcijos nepajustų. Turėsime darbus planuoti taip, kad visų linijų laivai, atplaukiantys į mūsų terminalą, būtų priimti laiku. Tam tikrų nepatogumų bus, bet mes stengsimės juos sušvelninti iki minimumo", - sakė KKT generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Pasak jo, visa tai, kas dabar planuojama, jau turėjo būti padaryta vakar. "Ir vis dėlto visos Malkų įlankoje dirbančios įmonės džiaugiasi, kad pagaliau Uosto direkcija žengia žingsnį ir šioje uosto dalyje. Visos jos turi gana didelį potencialą didinti krovos apimtis", - sakė KKT vadovas.
Pagrindinė pietinėje uosto dalyje dirbančių įmonių problema iki šiol - gylis. Prie savo krantinių jos negali priimti didelių į Klaipėdos uostą galinčių atplaukti laivų. Jų klientų galimybės ribotos siekiant didinti laivų tonažą. KKT turėjo ne vieną užsakymą, kurio teko atsisakyti dėl per mažo gylio. "Tai pasakytina ne tik apie konteinerinius laivus, bet ir tuos, kurie atplaukia iš Kinijos. Kai kurių laivų dėl grimzlės negalėjome priimti, trūko gylio prie krantinės ir laivybos kanale Malkų įlankoje", - sakė KKT vadovas.
Nori apsidrausti
Ateityje KKT galės priimti laivus iki 300 m ilgio, galinčius gabenti 8-9 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Tam, kad tai taptų realybe, ir terminalas planuoja nemažas investicijas. Krantinėje turės atsirasti kur kas didesni kranai nei stovi dabar.
"Šiemet investicijų dar neplanuojame, nes laukiame realių darbų. Naujos technikos negalime užsakyti tol, kol nežinome, kada darbai bus baigti. Jeigu mes užsakysime kranus, o dėl konkursų vyks teismai, kurie Klaipėdos uoste dažni dėl įvairių nesutarimų tarp rangovų ar statybininkų, tai tada gali kilti tam tikrų problemų dėl technikos įsigijimo ir pristatymo į Klaipėdą. Norėdami išvengti nesklandumų, norime šiek tiek apsidrausti", - sakė V. Šileika.
Pasiteiravus, ar dėl rinkos KKT vadovybė nejunta nerimo, generalinis direktorius atsakė: "Klaipėdos konteinerių terminalas per pastaruosius metus dėl tam tikrų išorės ir vidinių veiksnių, dėl konkurencijos yra patyręs nemažai nuosmukių. Bet manau, mūsų konkurencingumas išaugs. Kadangi planuojamos naujos mūsų naudojamos infrastruktūros galimybės, tikimės dirbti panašiomis sąlygomis kaip ir kitos kompanijos Baltijos šalių regione. Su naujomis galimybėmis mes siejame didėsiančius krovinių srautus."
Rašyti komentarą