Rekonstruojamų krantinių įgriuvos - papildomi rūpesčiai

Vietoj numatytų 4,5 mln. Lt Uosto direkcijai priklausančios Danės upės krantinės dalies rekonstrukcijos projektui bus skirta 5,9 mln. Lt. Projekto pabrangimas daugiau kaip milijonu litų nėra susijęs su krantinės įgriuva pernai. Įgriuvos nuostolius prisiėmė UAB "Hidrostatyba", tad direkcija kaltininkų nebeieško.
O dėl įgriuvos jūrų krovos kompanijos "Bega" nuomojamoje teritorijoje esančioje krantinėje kreiptasi į arbitražą.

Pernai UAB "Hidrostatyba" pradėjus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priklausančios Danės upės krantinių atkarpos rekonstrukcijos darbus, gruodžio 2 d. įgriuvo dalis krantinės. Suprantama, darbai ten buvo sustabdyti ir atnaujinti tik šiemet spalio pradžioje.

Baimintasi, kad tęsiant rekonstrukcijos darbus gali sugriūti paveldosauginis pastatas Žvejų g. 8A, tad pirminis techninis projektas buvo tobulinamas ir koreguojamas.

Visas Danės upės ir Pilies uostelio krantinių rekonstrukcijos projektas, kurio projektavimo darbus atliko Danijos bendrovė "Covi Baltic", yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, tačiau Uosto direkcijai priklausanti krantinių dalis - jos pačios lėšomis. Dėl projekto korektūros padidėjo Uosto direkcijos krantinių dalies projekto kaina.

Tobulinimas

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, tobulinant projektą iš esmės pasikeitė ankstesnio techninio projekto, kuris nebuvo itin tikslus, projektiniai sprendiniai. Tad ankstesnio projekto darbai, kurių vertė - per 2 mln. Lt, nebus vykdomi, o nauji projektiniai sprendiniai kainuos 3,3 mln. Lt. Taigi realiai šios krantinės rekonstrukcijos projektas pabrangs 1,1 mln. Lt.

Sename projekte templės buvo numatytos montuoti po pastatu Žvejų g. 8A, dabar aišku, kad to daryti nebegalima, tad jos bus patrumpintos, kad nelįstų po pastatu. Be to, iš upės pusės ties juo numatyta pastatyti sienelę, kad ateityje vanduo nepaplautų pamatų.

Tačiau, pasak V. Paukštės, projekto vertės padidėjimas per 1 mln. Lt nėra susijęs vien tik su šlaito nugriuvimu ir paminklosauginio pastato saugumu. Patobulintame projekte yra įvairių papildomų dalykų, pavyzdžiui, numatyta elektra, vandens kolonėlės, švartavimo žiedai, kiti švartavimo stulpeliai, bus keičiamos tarpinės lentos, bus naudojama daugiau ir medienos, ir betono, ir t. t. Prie šių rekonstruotų krantinių bus patogiau švartuotis mažiesiems laiveliams.

Naudos savo reikmėms

Paklaustas, ar prie direkcijos krantinių Danės upėje bus vietos ir mažiesiems laiveliams, ar prie jų ji pati statysis savo laivus, V. Paukštė atsakė: "Mes planuojame Žvejų g. 8 statyti savo administracinį pastatą vietoj senojo pastato senojoje perkėloje. Žinoma, ta krantinė turės tenkinti tam tikrus mūsų poreikius. Tiksliai pasakyti, kas bus likusioje krantinės dalyje dar negaliu. Bet joje bus galima išlaipinti keleivius, kas 50 m bus įrengti laipteliai. Tačiau krantinių aukštis liks toks pat - 2,4 m virš vandens lygio, t. y. krantinės nebus pažemintos. Uosto direkcija nėra šio techninio projekto užsakovė. Jį ji gavo iš miesto savivaldybės. Pamatę, kad dėl Danės upės krantinių rekonstrukcijos kyla daug rūpesčių, mes atskyrėme savo dalį."

Prisiėmė nuostolius

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdyba pritarė tam, kad minėtam projektui būtų skirta papildoma pinigų suma. Tačiau valdybos nariai norėjo sužinoti, kodėl nebuvo nustatytas krantinės įgriuvimo kaltininkas.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, šiuo metu surasti kaltininką juridiniu požiūriu nebeįmanoma. Pasak jo, kai krantinė įgriuvo, Uosto direkcija nesiaiškino, kas kaltas, jai rūpėjo labiau, ką reikia daryti konkrečiu atveju. Tad dabar po metų tai padaryti jau sunku.

Kalbėta, jog jeigu poliai būtų pradėti kalti ne ant krantinės atvarius sunkiasvorę techniką, o iš upės pusės, galbūt tai nebūtų atsitikę. Statybininkai, žinoma, pretenzijų turėjo projektuotojams. Beje, nuo to laiko, kai projektas buvo atliktas, iki tol, kol buvo pradėti rekonstrukcijos darbai, praėjo 2,5 metų, taigi per tą laiką krantinės galėjo būti gerokai paplautos.

Dėl pačios krantinės įgriuvos patirta žala - 101 tūkst. Lt. Tai yra norint toliau vykdyti darbus reikėjo sutvirtinti nušliaužusį šlaitą, kitaip sakant, pasidarė sunkiau atlikti rekonstrukcijos darbus.

E. Gentvilas informavo, kad UAB "Hidrostatyba" sutinka prisiimti šiuos nuostolius, tačiau pabrėžė, kad tai jokiu būdu nereiškia, kad rangovas prisiima kaltę. Pasak V. Paukštės, dabar tai rangovo problema, ir Uosto direkcija jam nieko papildomai nemokės dėl atsiradusių sunkumų. Infrastruktūros direktoriaus teigimu, kaltinimus gali pateikti tik teismas. Jis mano, kad krantinė įgriuvo dėl daugybės nesusipratimų.

Į arbitražą

Panaši situacija ir dėl įgriuvusios 68 krantinės, esančios jūrų krovos kompanijos "Bega" nuomojamoje teritorijoje. Čia darbus atlikę statybininkai kaltina krantinės naudotoją "Begą", kad ji naudojo sunkiasvorę techniką, pastaroji - 2001 m. krantinės rekonstrukcijos darbus atlikusią UAB "Klaipėdos hidrotechnika".

V. Paukštės teigimu, šiuo metu minėtos krantinės avarinė atkarpa jau atstatyta. Uosto direkcija dabar rengia šios krantinės remonto projektą. Ji turės būti sutvirtinta, pašalintos defektų priežastys.

Pasak infrastruktūros direktoriaus, direkcija negali nustatyti, kas dėl šios krantinės įgriuvos kaltas - ar projektuotojai, ar techninę priežiūrą, ar rekonstrukcijos darbus atlikusieji. Kas kokioje vietoje padarė kokias klaidas, turi nustatyti ekspertų komisija.

Uosto direkcija yra pateikusi ieškinį, t. y. kreipėsi į arbitražą. Neatmetama galimybė, jog ginčas bus sprendžiamas teisminiu keliu.

Vidmantas MAŽIOKAS