Reikia ruoštis žuvininkystės politikos naujovėms

Naujosios politikos svarbiausias akcentas - bendruosius politikos principus įgyvendinančių sprendimų priėmimą ir jų vykdymą skirstyti pagal regionus. Taip siekiama juos geriau pritaikyti atskirų regionų poreikiams. Kadangi bus būtina derinti priimamus žuvininkystės valdymo sprendimus, dar labiau išaugs visų Baltijos jūros regiono Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bendradarbiavimo bei Baltijos jūros regiono strategijos reikšmė.

Dėl būsimų žvejybos politikos pakeitimų Lietuvos žemės ūkio ministerijoje vyko žuvininkystės sektoriaus atstovų susitikimas su Europos Komisijos (EK) Jūrinių reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato Žvejybos kontrolės ir žuvų išteklių išsaugojimo Baltijos ir Šiaurės jūrose skyriaus vedėja Ilona Jepsena.

Mažins žvejybą, saugos žuvis

Pagrindinė keičiamos politikos naujovė - pasiekti, kad jau 2015~m. žuvų ištekliai būtų naudojami neviršijant didžiausio tausios žvejybos laimikio, užtikrinančio išteklių būklės stabilumą. Tai turės įtakos ir bendriems leidžiamų sugauti žuvų kiekiams bei kvotų nustatymui.

Naujosios nuostatos numato, jog turės būti nustatomas toks maksimalus leidžiamas sugauti žuvų kiekis pagal atskiras rūšis, kad nebūtų pakenkta jų reprodukcinėms savybėms, t. y. nebūtų išgaudoma motininė banda bei jaunikliai. Baltijos jūroje 2010 m. pabaigoje iš 10 komercinę reikšmę turinčių žuvų išteklių net 6 buvo pereikvojami.

"Lietuvai Baltijos jūroje skiriamos keturių pagrindinių komercinių žuvų rūšių - menkių, strimelių, brėtlingių, kitaip - šprotų, ir lašišų - žvejybos kvotos. Šiuo metu galima būtų pasidžiaugti, kad anksčiau įvedus griežtas priemones Baltijos menkių žvejybai, jų ištekliai jau yra atsistatę", - teigia D. Nienius.

Pasak jo, menkių ištekliams atsistačius, jų kvota Baltijos jūroje yra nuolatos didinama visoms aštuonioms aplink Baltiją esančioms ES valstybėms. 2009 m. menkių kvota padidėjo 10 proc., 2010-2011 m. - 14 proc. Tuo tarpu gausiai išgaudomų žuvų - šprotų ir strimelių - kvotos dėl itin prastos šių išteklių būklės yra mažinamos. 2011 m. šprotų kvota buvo sumažinta 24 proc. Laukinėms lašišoms kvotos sumažintos net 50 proc.

Draus mesti atgal

Saugoti žuvis taip pat bus siekiama uždraudžiant žuvų išmetimą atgal į jūrą. D. Nienius teigia, jog tai paplitusi praktika, kuomet nekomercinės ar mažesnio nei leidžiama sugauti ir parduoti dydžio žuvys yra paprasčiausiai išmetamos atgal į jūrą. Žuvys, pakeltos iš kelių šimtų ar keliasdešimties metrų gylio, beveik visais atvejais žūva. EK yra pasiryžusi tokios žuvų ištekliams itin žalingos praktikos nebetoleruoti ir palaipsniui išvis uždrausti išmesti atgal į jūrą sugautas žuvis, tad žvejai bus skatinami rinktis selektyvesnius žvejybos įrankius bei metodus.

Lietuvos problema - senas laivynas

"Lietuvos laivai, žvejojantys Baltijos jūroje, daugiausia yra pritaikyti menkių žvejybai, todėl jos žvejams didėjančios kvotos yra naudingos. Visgi mes susiduriame su kita labai aktualia problema - Lietuvos, taip pat ir Latvijos bei Estijos, laivynas yra labai senas. Dauguma laivų jau yra pasiekę 30 ar 40 metų amžių, juos reiktų keisti. Tam būtinos didelės investicijos, kurioms lėšų žvejai neturi. Nors kreipėmės į Europos Komisiją, mūsų prašymai dėl laivų įsigijimo finansavimo kol kas buvo atmesti", - teigia D. Nienius.

Pasak Žuvininkystės departamento direktoriaus, Europos žuvininkystės fondas numato lėšų laivų modernizacijai, tačiau šiuo metu situacija yra tokia, kad nebeverta investuoti į pasenusius laivus. Dėl laivyno amžiaus Lietuvos žvejai negali konkuruoti su kitų Baltijos jūros regiono šalių žvejais. Net su mažesniu, bet naujesniu ir pajėgesniu laivynu Lietuvos žvejai uždirbtų daugiau.

"Sieksime, kad ateinančiu finansiniu laikotarpiu atsirastų galimybė gauti ES paramą naujiems laivams įsigyti, tačiau geriausiu atveju tai pavyks tik nuo 2014 metų, todėl dabar aktualios problemos tuo metu jau gali būti pasenusios. Toks lėtas sprendimų priėmimo procesas yra labai nepalankus žvejams. Labai gaila, kad naujoji politika daugiau dėmesio skiria žuvims ir gamtai, o ne šioje pramonės šakoje dirbantiems žmonėms. Visgi reikėtų vertinti ilgalaikę perspektyvą. Artimiausius 2-3 metus laivyno situacija bus gana problemiška, žvelgiant į artimiausius 5-10 metų, sugaunant maksimalų leidžiamą žuvų kiekį ir įgyvendinus efektyvias žvejybos priemones, tikėtina, kad ši veikla bus ir pelninga ir ekonomiškai gyvybinga", - sako D. Nienius.

Yra galimybių suklestėti

Nepaisydamas sunkumų, su kuriais susidurs Lietuva įvedus žuvininkystės politikos pakeitimus, D. Nienius vardija keletą teigiamų pokyčių. Pristatydama naująją žuvininkystės politiką EK akcentuoja perleidžiamų žvejybos teisių sistemą ir ypatingą dėmesį žuvų auginimui - akvakultūrai.

Pasak D. Nieniaus, naujoji žvejybos teisių sistema yra skirta ne tiek išteklių išsaugojimui, kiek racionaliam jų panaudojimui. Kiekviena ES narė gaunamą tam tikrą žvejybos kvotą turės paskirstyti savo valstybės žvejams ilgalaikių perleidžiamų žvejybos teisių pagrindu. Šias teises turintys žvejai nacionaliniu lygmeniu jomis galės naudotis patys, apsikeisti ar perleisti kitiems.

"Tokia žvejybos teisių valdymo sistema gali padėti žvejams plėtoti savo verslą. Kadangi šios teisės gali būti prilyginamos nekilnojamajam turtui, žvejams bus lengviau gauti banko paskolą ilgalaikėms investicijoms, pavyzdžiui, laivyno atnaujinimui. Dešimt ar dvidešimt metų gaudamas tam tikrą kvotą žvejys turės nuolatines ir užtikrintas pajamas, todėl galės lengviau planuoti savo verslo nuoseklumą", - teigia D. Nienius.

Dėmesys žuvų auginimui

Šiuo metu apie 60 proc. žuvų produktų - sužvejojamų ir užauginamų - ES importuoja. EK pripažįsta, kad Sąjungoje žuvų auginimo dirbtinėmis sąlygomis, palyginti su pasaulinėmis tendencijomis, būklė yra stagnacinė, o Baltijos jūros regione akvakultūros apimtys netgi mažėjo. Todėl naujojoje politikoje numatyta skirti ypatingą dėmesį žuvų auginimo pramonei siekiant patenkinti vartotojų poreikius.

D. Nieniaus teigimu, Lietuvoje žuvų auginama taip pat per mažai. "Žuvies produkcijos didėjimas Lietuvoje yra labai neženklus, nors turimų tvenkinių pajėgumai yra kur kas didesni. Potencialiai jie galėtų auginti dvigubai daugiau nei dabar. Taip pat turėtumėme išplėsti asortimentą, padidinti auginamų žuvų rūšių skaičių. Galima tik pasidžiaugti, kad dėl perdirbimo turime mažiausiai bėdų - nors ir jaučiamas vietinės žaliavos trūkumas, tačiau mūsų perdirbėjai yra lyderiai ne tik Europoje, bet ir pasaulyje", - sako D. Nienius.

Didesnė laisvė priimant sprendimus

Kad visos naujos politikos nuostatos būtų diegiamos šalyse efektyviai, EK taip pat numato didesnį sprendimų laisvės priėmimą valstybių narių institucijoms bei platesnį žvejų savivaldos, aplinkosaugos organizacijų įtraukimą. Pasak D. Nieniaus, kai politika yra skiriama visoms 27 ES valstybėms, sudėtinga atsižvelgti į kiekvieno regiono specifiką - sunku atskirti pietines ir šiaurės šalis, atskiras jūras ir atskiras šalis.

Didesnė sprendimų laisvė Baltijos jūros regione sutampa ir su Baltijos jūros regiono strategijoje numatytu žuvininkystės prioritetu bei skatinamu didesniu bendradarbiavimu tarp šalių, norint kartu spręsti bendras regiono problemas. Žuvininkystės politikos keitimą pajus ne tik patys žvejai, bet ir valstybių institucijos, kurios turės didinti tarpusavio bendravimą, kad užtikrintų tausų žuvininkystės sektoriaus augimą.