Jei Klaipėda nori po dvejų metų priimti šią prestižinę regatą, uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas dar šią savaitę turi pasirašyti sutartį su regatos organizatoriais. Sutartyje Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip renginio laiduotoja, turi įsipareigoti VOR per dvejus metus skirti 5 mln. litų. Nors tai kur kas mažesnė suma nei pageidautų regatos organizatoriai, tačiau ir ji uostamiesčio politikams tapo galvos skausmu.
Preliminariais duomenimis, jei Klaipėda taptų VOR priimančiu uostu, ji tam turėtų skirti nuo 10 mln. iki 12 mln. litų. Pusę šios sumos tikisi sukrapštyti pats miestas, o kitą pusę tektų surinkti iš rėmėjų ir tikėtis Vyriausybės paramos.
Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius siūlė nesitikėti didelės pagalbos iš verslininkų. „Per ilgus metus, kiek teko organizuoti tokio masto renginius, iš verslininkų pavykdavo surinkti 500-600 tūkst. litų“, - paaiškino buvęs meras.
Jei Klaipėda apsispręstų teikti paraišką, jos ir kitų uostų pasiūlymus vertintų Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi įmonė. Tik išrinkusi tinkamiausią jo kandidatūrą teiktų VOR. Pagrindiniu Klaipėdos konkurentu įvardijamas Švedijos uostas Gioterburgas.
VOR prilygsta didžiausiems pasaulyje sporto įvykiams. Regatos renginius uostuose vidutiniškai aplanko apie 3 mln. žmonių. Vien Alikantę, kuri buvo praėjusios regatos starto vieta, apsilankė beveik 800 tūkst. žiūrovų.
Tai didžiulio masto renginys, kuriame apsilanko šimtai žurnalistų iš įvairiausių šalių. Regatos metu per dieną išpublikuojama žiniasklaidoje vidutiniškai po 200 žinučių. Televizijos laidas apie regatą pamato beveik milijardas žiūrovų.
Airijos uostamiestis Galvėjus (Galway), priėmęs VOR 2009-aisiais, gavo 45 mln. eurų pajamų. Apskaičiuota, kad vienas miesto svečias Galvėjuje per kelias dienas išleido vidutiniškai po 1000 eurų. Panašių pajamų tikisi ir Klaipėda.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą