Rastas kompromisas Europos reikalavimams

Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) metu 2004-aisiais mūsų šalies vandens sektorius buvo įvardintas kaip pavyzdinis, kuris visiškai pritaikė ES teisę savo nacionalinei teisinei bazei. Apie žemės nuomos problemą diskutuoti pradėta nuo 2011 metų. Lietuvai nepavyko įrodyti EK, kad Klaipėdos uoste egzistuojanti kitokia žemės nuomos tvarka nei daugelyje Europos uostų yra vieša ir naudinga uosto vystymuisi. Komisija prieš Lietuvą pradėjo ES teisės pažeidimo procedūrą dėl uosto žemės nuomos be konkurso.

Naujas Uosto įstatymas turėtų būti priimtas iki šių metų liepos 31 d., o galioti pradėtų nuo kitų metų sausio 1 d. Tikimasi, kad priėmus naują įstatymą, pažeidimo procedūra bus nutraukta.

Netoliaregiškas reikalavimas

"Yra labai daug neaiškumų, susijusių su uosto perspektyvomis. Vizito į Klaipėdą tikslas - susitikti su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir uosto krovos kompanijų vadovais, išsiaiškinti, kokia situacija yra iš tikrųjų ir kaip reikėtų spręsti problemą.

Negaliu pasakyti, ką konkrečiai darysime, tačiau susidarėme tam tikrą vaizdą ir problemą savo komitete bandysime spręsti taip, kad būtų pateisinti jų lūkesčiai", - sakė Seimo Audito komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius ir pridūrė, kad nacionalinis verslas turėtų būti pirmoje vietoje.

Jo manymu, lietuviško kapitalo įmonės turėtų turėti prioritetą visuose konkursuose dėl uosto žemės nuomos. Jos yra įdėjusios labai daug investicijų, kurios siekia šimtus milijonų eurų, į uosto superstruktūrą, tad esą tai, ką dabar Klaipėdos uostui bando primesti EK, nėra toliaregiška.

Uosto direkcija su kai kuriomis uosto kompanijomis žemės nuomos sutartį yra pasirašiusi 50 metų. V. Kamblevičiaus nuomone, dabar nutraukti žemės nuomos sutartis ir skelbti konkursus būtų nenormalus dalykas, tad Audito komitetas šią problemą turėtų dar kartą nuodugniai išnagrinėti.

Taikomasi prie europinio konteksto

"Svarstėme Klaipėdos uoste veikiančio sinerginio projekto tarp valstybės ir verslo tęstinumo klausimą. EK iškėlė reikalavimą sudaryti viešos prieigos prie sukurtos viešos infrastruktūros sąlygas. Mes ne kartą įrodinėjome EK, kad kompanijos į Klaipėdos uostą atėjo tik įgyvendinant viešas procedūras, t. y. jos įsigijo turto, akcijų, dalyvavo konkursuose.

Pagal mūsų veiklos modelį, nesvarbu, iš kurio pasaulio krašto ateitų laivybos kompanijos, kad ir kas būtų jų savininkai, jos visada turėjo ir turės laisvą prieigą. Tačiau EK mano, kad tai nepakankamos sąlygos. Todėl mes įstatymu bandome tas sąlygas pritaikyti europiniam kontekstui, t. y. keisdami savo teisės aktus įrašome nuostatas, kurios yra priimtinos ES. Tačiau pagrindinis mūsų uždavinys - uoste veikianti struktūra turi turėti tęstinumą", - sakė uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Uosto direkcijos vadovo manymu, šiuo metu priimtas teisingas sprendimas. Dėl jo labai ilgai diskutuota su verslo kompanijomis ir sukurtas bendras teisinis modelis.

"Visur nacionaliniai interesai saugomi"

"Visos ES ir pasaulio šalys, turinčios uostus, juos vertina kaip ekonomikos variklius, todėl sudaro palankias sąlygas uostų plėtrai ir vystymuisi.

Iškilus problemai mūsų asociacija, dirbdama kartu tiek su Susisiekimo ministerija, tiek su Uosto direkcija, ieškojo įvairių kompromisų ir geriausių sprendimų. Po ilgų diskusijų kompromisas surastas - pasibaigus žemės nuomos sutarčiai nekils problemų Klaipėdos uoste įsisteigti naujai kompanijai.

Mes labai tikimės, kad tas kompromisinis variantas leis uosto kompanijoms ir uostui tapti konkurencingiems, išlaikyti krovos augimo tendencijas ir išspręsti su pažeidimo procedūra susijusią problemą visoms pusėms priimtinu būdu, - sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

- Mes savo rinką atversime, bet nežinau, ar mes būsime laukiami ir pageidaujami kituose Europos uostuose. Nemanau, kad ES šalys iš tiesų sudaro galimybę ateiti naujiems žaidėjams. Visur nacionaliniai interesai yra saugomi ir naujoms kompanijoms įsisteigti kituose uostuose gana sudėtinga."