„Iki šiol verslinė žvejybos draudimas buvo įtvirtintas ne įstatymuose, o ministro įsakyme. Žinant tai, kaip lengvai besikeičiantys ministrai gali keisti savo įsakymus, siūlau Žuvininkystės įstatyme įtvirtinti verslinės žvejybos draudimą vidaus vandenyse. Tarp jų – ir Kuršių mariose. Šiandien jos ypatingai kenčia dėl verslinės žvejybos. Kuršių mariose žuvies ištekliai greitu metu pasieks kritinę ribą. Apie prastą žuvų išteklių būklę tyrimo rezultatus yra pateikęs ir Gamtos tyrimų centras. Negalime sau leisti nieko nedaryti“, – sakė Linas Jonauskas.
Linas Jonauskas teigia, kad uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose, žuvų kiekis per penkerius metus padaugėjo beveik 4 kartus. Tokio efekto jis tikisi ir uždraudus verslinę žvejybą Kuršių mariose, taip pat valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose uždraudus vis dar vykstančią specializuotąją seliavų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejybą ir žvejybą žuvų gaudyklėmis.
Pasak jo, verslinės žvejybos draudimas vidaus vandenyse turės ne tik teigiamą poveikį žuvų ištekliams, bet ir rekreacijai.
„Nors versline žvejyba užsiimančios įmonės turės persiorientuoti ir imtis tvaresnio verslo, turizmo, apgyvendinimo sektorius, kuris aptarnautų žvejus mėgėjus, galėtų sulaukti didelio teigiamo efekto, atsirastų daugiau galimybių jo plėtrai. Tikėtina, kad atsikūrus žuvų ištekliams, populiarės mėgėjiška žvejyba, kuri yra daug tvaresnė ir valstybės biudžetą papildo didesnėmis pajamomis, nei jos gaunamos iš verslinės žvejybos. Žvejai mėgėjai kiekvienais metais, pirkdami žvejo bilietus, valstybei sumoka apie 1,7 mln. eur. Tuo tarpu žvejų verslininkų pelnas per metus siekia tik 120 000 eur. Kuršių mariose žvejojančių verslininkų valstybei sumokėta suma per metus siekia 221 000 eur. Ne žvejai verslininkai, o žvejai mėgėjų kuria pridėtinę vertę valstybei“, – teigė Linas Jonauskas.
Rašyti komentarą