Prieplauką perduoti žvejams ekonomiškai nenaudinga?

Nesėkmingų bandymų organizuoti prekybą šviežiomis žuvimis buvo daug. Klaipėdos politikai negaili pažadų šiuo klausimu ypač prieš rinkimus, tačiau jis vis dar tebėra neišspręstas, nors pastangų dedama nemažai. 2009-aisiais Klaipėdos miesto savivaldybė koncesijos pagrindu perdavė Danės upės krantines AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR). Koncesijos sutartyje KLR įpareigota įrengti žuvų turgų. Prekybos šviežiomis žuvimis paviljonai turėjo atsirasti dar iki 2011 m. gegužės pabaigos, bet jų iki šiol nėra. Įvairios komisijos kviečiasi KLR generalinį direktorių Alvydą Butkų. Jis nėra pasakęs kategoriškai, kad bendrovė atsisako įrengti žuvų turgų. Dabar kalbama apie tai, kad jis atsiras galbūt šių metų pabaigoje. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila siūlo priversti KLR vykdyti savo įsipareigojimus teismo keliu, jeigu kitaip nepavyksta išsireikalauti.

KOORDINATORIUS. Prekybos šviežiomis žuvimis koordinatorius M. Rimeikis sako, kad tokiai prekybai pritaria klaipėdiečiai ir miesto svečiai, tačiau jos galimybės dabartinėje vietoje yra ribotos. Krantinė nėra pritaikyta žuvims iškrauti iš priekrantės žvejybos laivų. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Buvo dar vienas siūlymas toje vietoje, kur anksčiau stovėjo laivas- restoranas "Regata", įrengti plaukiojančią žuvų parduotuvę.

Koordinatorius imasi veiklos

Pernai birželį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija Mindaugą Rimeikį paskyrė prekybos šviežiomis žuvimis koordinatoriumi. 2012 metų vasaros pradžioje Danės upės krantinėje prie senosios perkėlos, 15 metrų ilgio atkarpoje, kuri priklauso miesto savivaldybei, tilto prekybą šviežiomis žuvimis ėmėsi organizuoti Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos nariai. Buvo pastatyta ir maža bandomoji rūkyklėlė, kurioje žuvys rūkomos senuoju kuršių papročiu. Čia statomas ir asociacijos už Europos Sąjungos pinigus įsigytas specialus autobusiukas, skirtas žuvies produktų prekybai. Čia žuvys parduodamos šiek tiek pigiau nei prie "Akropolio" ūkininkų turguje, tačiau ne kasdien, o kai žvejai ištraukia laimikį. Kai stintos ėjo, žmonės stovėjo eilėje nepaisydami šalčio.

Šiomis dienomis M. Rimeikis kreipėsi į Jūrinės kultūros koordinacinę tarybą su pasiūlymu, kaip Klaipėdoje reikėtų suaktyvinti prekybą šviežiomis žuvimis ir kaip padaryti, kad tai būtų nenutrūkstamas procesas. Jo manymu, šios tarybos nariai - garbūs klaipėdiečiai - galėtų paspartinti sprendimų priėmimą, be to, kalbama apie žvejų tradicijų išsaugojimą. Juo labiau kad jau 1860 m. buvusi pastatyta turgaus halė, prekyba žuvimis prie Danės upės vykdavo ir iš laivelių.

Senojoje perkėloje stovintis senasis AB "Smiltynės perkėla" administracinis pastatas nenaudojamas jau trejus metus, bendrovė bando jį parduoti, bet kol kas nesėkmingai. Pradinė kaina - 4 mln. Lt. Todėl siūloma Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai perimti iš bendrovės tą pastatą ir teritoriją iki šių metų kovo 1 d. Perėmusi pastatą savivaldybė iki šių metų balandžio 1 d. turėtų perduoti jį panaudos teise žvejų bendruomenei. M. Rimeikio manymu, prioritetas perimti pastatą turėtų būti suteiktas asociacijai, kuri jau pradėjo darbą.

Beje, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas jau yra pasakęs, kad savivaldybė nėra pasirengusi pirkti šio pastato.

Žvejų bendruomenė esą savo ar ES lėšomis suremontuotų pastatą, sutvarkytų teritoriją, įrengtų infrastruktūrą prekybai šviežiomis žuvimis ir produkcijos gamybai, pavyzdžiui, čia būtų įrengta krosnis ir kepamos žuvys pagal senuosius kuršių receptus, įkurtų jūros ir vidaus vandenų žuvininkystės verslo vystymosi Lietuvoje muziejų, sudarytų sąlygas žuvies produktų restoranui-kavinei atsirasti, įsteigtų žuvininkystės pramogų ir turizmo centrą, sudarytų sąlygas prekiauti šviežiomis žuvimis, žuvies produktais, žvejybos įranga, šiame pastate, pasitelkus pagalbą, būtų organizuojamos teminės šventės, susijusios su žvejais, žuvininkystės verslu, jūra, uostu.

Projektas ekonominiu požiūriu

Koordinacinės tarybos posėdyje dalyvavęs "Smiltynės perkėlos" technikos ir saugios laivybos direktorius Rolandas Bučmys patikino, kad pastatas yra bendrovės, kuri pati išsilaiko, turtas, ir ji negalinti imti ir perduoti jį. Tam reikalingas Susisiekimo ministerijos ir bendrovės valdybos sutikimas, o vėliau ir Vyriausybės nutarimas. Be to, kur kas pigiau būtų tą pastatą nugriauti ir pastatyti naują, nei jį remontuoti. Beje, savivaldybės planuose taip yra numatytas šio pastato nugriovimas.

R. Bučmio teigimu, pastatas yra prižiūrimas, šią vasarą atliktas kosmetinis jo remontas, sutvarkytas stogas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu statinys ir būtų perduotas minėtai žvejų bendruomenei, tuojau kiltų prieštaravimų tarp pačių žvejų, būtų keliamas klausimas, o kodėl būtent tai asociacijai.

A. Bargaila atkreipė dėmesį į tai, kad žvejų bendruomenė nepajėgtų sutvarkyti to pastato ir jo nuomotis.

Kai kurių Koordinacinės tarybos narių manymu, kai pastatas perduodamas visuomeninei organizacijai, paprastai nieko gero iš to neišeina, nes jo išlaikymas nepigiai kainuoja. Tarybos narys, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka teigė, jog toks projektas ekonominiu požiūriu yra nepagrįstas.

Kapitonas Sigitas Šileris abejojo, kad žuvys naujajame žuvų turguje būtų gerokai pigesnės, nes verslas diktuoja savo sąlygas. Beje, S. Šileris, buvęs garsaus žvejų kolūkio "Baltija" vadovas, sakė, kad turtingas kolūkis, mokėjęs skaičiuoti pinigus, atsisakė idėjos prekiauti šviežiomis žuvimis todėl, kad tai nebuvo pelningas verslas.

Posėdyje dalyvavusių 12 Koordinacinės tarybos narių nutarė išsiaiškinti iškilusius klausimus ir pritarti tik tam, kad Klaipėdoje prie Danės upės turi būti palikta vietos prekybai šviežiomis žuvimis kaip jūrinio paveldo daliai.