Priekrantės žvejai vis dar už borto

Priminsime, kad Seime užregistruotomis Žuvininkystės įstatymo pataisomis siūloma nuo kitų metų drausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus stintų, strimelių ir grundalų žvejybą, 300 metrų nuo jūros kranto, 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų ir 1 kilometro spinduliu nuo Šventosios upės žiočių.

Žvejai piktinasi, esą taip nekompetentingai parengtų įstatymo pataisų jiems dar nebuvo tekę matyti.

Pasak asociacijos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės (ŽVVG) pirmininko Arvydo Žiogo, jeigu priims tą pataisą, nebebus kur investuoti. Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis sako, kad tas draudimas pribaigs priekrantės verslinę žvejybą, priekrantėje liks tik mėgėjai.

Iš trijų - vieną

Klaipėdos miesto savivaldybė šiuo metu rūpinasi tuo, kad žvejai turėtų kur patogiai iškrauti žuvis. Tačiau iš trijų vietų - Melnragėje, prie Kukuliškių kelio už Girulių ar Danės kairiojoje krantinėje - reikia pasirinkti vieną, nes bus priimama tik viena paraiška. Pasak A. Žiogo, žvejams būtų geriau, kad tokia vieta būtų kuo arčiau uosto vartų, tačiau čia iškiltų didelių sunkumų - uostininkai neįsileis.

Savivaldybės atstovai tikina, kad geriausia būtų žuvų iškrovimo vietą įrengti Kukuliškėse, toje pačioje vietoje, kur ji yra dabar. Tačiau tam reikėtų, kad žemės ūkio ministras pakeistų vieną savo įsakymą. Kitas dalykas, iškiltų problemų derinant tą vietą su specialiaisiais miesto planais. Jeigu paaiškėtų, kad šioje vietoje būtų per sunku tai padaryti, tada reikėtų rinktis Danės upės krantinę. Tai būtų atskiras Klaipėdos savivaldybės projektas bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Kita problema - priekrantės žvejai nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pradžios iki šiol Klaipėdos uoste neturi vienos vietos, kur galėtų švartuotis jų laiveliai. Jie išmėtyti po visą uostą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos perspektyviniuose planuose žodžio "žvejai" nėra.

Savivaldybės atstovai su žvejais mano, kad reikėtų įrengti specialų priekrantės žvejų uostelį. Pasak M. Rimeikio, kai buvo statomas žvejų uostelis Baltijos jūros žvejybos laivams, žadėta, kad priekrantės žvejams bus įrengta vieta prie molo, tačiau iki šiol nieko taip ir nepadaryta.

Savivaldybė planuoja laivelių nuleidimo į vandenį vietą įrengti prie Liepų g. tilto. Pasak jos atstovų, gavus finansavimą kitais metais būtų galima pradėti projektavimo darbus. Savivaldybė ketina sutvarkyti laivelių nuleidimo vietą už Biržos tilto.

Reikia studijos?

Minėtos komisijos narys Vytautas Čepas siūlo rengti ekonominės žuvininkystės plėtros studiją, kad nuodugniai būtų išnagrinėtas klausimas, kur geriausia būtų įrengti žuvų iškrovimo vietą, nedaryti to skubotai ir bet kaip. Jam nesuprantama, kodėl tai norima daryti Kukuliškėse, o ne Klaipėdos mieste. 10 metų kalbama apie prekybą šviežiomis žuvimis uostamiestyje, o kol kas, pasak jo, atsirado tik viena rūkyklėlė ir vienas kioskelis Danės krantinėje. V. Čepas mano, kad yra sukurtas nuostabus biurokratinis instrumentas, leidžiantis nieko nedaryti. Savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco teigimu, žvejams krantinėje yra skirtos 5 vietos, bet jie nepanaudoja tos galimybės.

V. Čepo manymu, žuvininkystės srityje mes einame atgal, nes viskas stovi vietoje. Jis sako, kad į ŽŪM žvejai turėtų vykti kartu su meru ar vicemerais. Pasak jo, žuvininkystės Klaipėdos mieste ekonominės strategijos klausimą turėtų svarstyti miesto Taryba - į šiuos reikalus reikia įkinkyti miesto valdžią. "Šalies valdžia turi suprasti, kad žuvininkystės reikia ne A. Žiogui, o Klaipėdos miestui", - sakė jis. A. Žiogo manymu, ŽVVG strategija jau irgi pasenusi, ją reikėtų keisti. Pasak jo, ŽŪM lėšų turi. Per šį finansinį laikotarpį jai skirta apie 80 mln. eurų europinių lėšų, tačiau du trečdaliai žuvininkystei skirtų lėšų gauna akvakultūra, akvakultūrininkai visur pirmame plane.

Minėta komisija buvo linkusi įpareigoti Investicijų ir ekonomikos departamentą paruošti tokios studijos rengimo užduotis. Iškilo klausimas, kas finansuotų studijos rengimą. Nutarta kreiptis į Regiono savivaldybių asociaciją, kuri rengs žemės ūkio ir turizmo galimybių studiją, kad išskirtų joje žuvininkystę. Tada gal nereikėtų ieškoti lėšų kitai studijai.

Minėtos komisijos pirmininkas Algirdas Grublys siūlo kalbėti tiek su uosto bendrojo plano rengėjais, tiek su miesto, kad juose būtų numatyta vieta žvejams.