Priekrantės žvejai atsisakytų verslo gavę kompensaciją

Klaipėdos žuvininkai rinkosi Nacionalinės mokėjimo agentūros patalpose, nes Žuvininkystės tarnyba esą neturinti tokių galimybių.

Prieš prasidedant posėdžiui nuotoliniu būdu priekrantės žvejų buvo prašoma pasirašyti lape, kad patvirtintų savo dalyvavimą. Tačiau jie atsisakė, mat buvo susitarę, kad jeigu ŽŪM atstovaus ne ministras ar viceministras, visi išeisią ir nedalyvausią. Žmonės baiminosi, kad jų parašai nebūtų panaudoti kaip pritarimas kokiam nors punktui. Tai rodo didelį nepasitikėjimą ŽŪM atstovais.

Posėdžio, planuoto 3 valandoms, kuriam pirmininkavo viceministras D. Liutikas, pradžia sklandi nebuvo. ŽŪM atstovai buvo pasirengę pranešimus ir juos skaitė. Į žvejų replikas, kad jie turi tą visą medžiagą ir moka skaityti, prašymą pereiti prie rūpimų klausimų ir diskusijų neatsižvelgta. Todėl situacija buvo tragikomiška. Ministerijos atstovė skaito biurokratinį pranešimą, aiškina skaičiukus lentelėse, o žvejai burbuliuoja, replikuoja tarpusavyje. Galbūt kantrybė jiems trūko ir todėl, kad kai kurie jų posėdžio laukė nuo 11 val., kiti nuo 12 val., o jis prasidėjo 13.15 val.

Neturi sąlygų pasinaudoti ES parama

Priekrantės žvejai sako per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį nieko nesulaukė iš Vyriausybės, jiems jokia infrastruktūra neįrengta - iki šiol turi šlapintis kopose. O pastaruoju metu, pasak jų, iš viso nebeįmanoma imtis šio verslo. Skaudžiausia, kad valdžios atstovai juos laiko vos ne vagimis. Žvejai juokauja, kad ŽŪM, Žuvininkystės tarnyboje jau daugiau valdininkų nei beliko žvejų, ir visi jie kažką kontroliuoja. Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis piktinosi, kad Žuvininkystės tarnybos Kontrolės skyrius esą laivuose atlieka netgi kratas, nors neturi tokios teisės.

Žvejai norėjo pasikalbėti su ministerijos vadovybe apie šiandienos problemas, kurios jiems neduoda gyventi, o ne paklausyti sausų ataskaitų. Pasak jų, yra sudarytos tokios sąlygos, kad priekrantės žvejai neįstengia pasinaudoti ES parama.

"Priekrantės ir atviros Baltijos jūros žvejai pagal visą 2014-2020 metų programą beveik visiškai negali pretenduoti į jokius europinius projektus, išskyrus gaudyklių įsigijimą. Visos lėšos eina akvakultūrai, ir viskas", - mano M. Rimeikis.

Kai kurie žvejai mano, kad visos jiems skiriamos lėšos nukeliauja megaprojektams. Akvakultūros atstovas Virginijus Eugenijus Kirsnickas sako niekaip nesuprantąs, kaip vienas didžiausių Europoje žvejybos laivų "Margiris" vykdo tausojančią žvejybą, gavęs ES paramą.

Anot žvejų, inovacijų priemonė apskritai yra fikcija. Jie jau seniau bandė atkreipti valdžios dėmesį į investicijas į nuomojamą žemę ir kam jos atitenka, kai bankrutuoja bendrovė, tačiau tai valdžios, atrodo, nedomina.

Žvejai stebėjosi, kad tyrimui, kokią žalą jūros dugnui daro dugniniai tinklai, skirta 60 tūkst. eurų, kai jau seniai Baltijos jūroje niekas dugniniais tralais nežvejoja.

Iš žurnalų juokiasi kaimynai

Priekrantės žvejai atsinešė parodyti valdžiai, kokius laivo žurnalus jie turi turėti savo valtelėse - didžiulę storą knygą, palyginimui turėjo Latvijos žvejų laivo žurnalą - tik vienas lapas, kurį galima pildyti būnant namuose. Iš Lietuvos žvejų jau juokiasi ir latviai, ir lenkai, ir švedai.

"Kas prigalvojo tuos žurnalus su žvejais nesuderinęs, neįsitikinęs, ar patogu tokį pildyti laive. Dar, ko gero, už tokio žurnalo "išradimą" kažkas ir pinigų gavo", - piktinosi žvejys Antanas iš Šventosios.

Jau posėdžio pradžioje žvejai bandė viceministrui pasakyti, kad dviejų prieš tai buvusių susitikimų protokolų punktai yra nevykdomi, kad nevykdoma ir Seime įregistruota programa. Klausė,kam reikalingi tokie susitikimai, nutarimai, jeigu vis tiek nieko nedaroma. Viceministras bandė aiškinti, kad protokolai nėra teisės aktas, tačiau nusileido žvejams - tokių susitikimų protokolai bus skelbiami ŽŪM interneto svetainėje.

Ministerijos atstovai aiškino, kad skelbiami įmonių, kurių paraiškos vertinamos arba jau yra priimti sprendimai, sąrašai, kad veiklos programą reikia keisti todėl, kad žvejai gautų ES paramą kaip kompensaciją už du mėnesius iš trijų, kai Baltijos jūroje draudžiama žvejoti.

Ne vienas žvejys tvirtino, kad norėtų atsisakyti šio verslo, jeigu tik gautų kompensaciją. Esą tokiomis sąlygomis dirbti neįmanoma. Žvejai turėjo daugybę klausimų, į kuriuos norėjo gauti atsakymus mažų mažiausiai iš viceministro, tačiau jiems tai nepavyko.