Prie Danės regimas plūduriuojantis krantas

Minėtas konkursas sulauktė tik dviejų dalyvių: jungtinės veiklos principu veikiančių "Pupa - strateginė urbanistika" bei "Martyno Mazuro architektūra ir planavimas", pristačiusios minėtajį projektą, ir UAB "Ekotechtonika", siūliusios "Danės uostamiestį".

Projektus uždarame posėdyje vertino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta vertinimo komisija, kuriai pirmininkavo Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas. Šio departamento projektų vadovės Jurgitos Gudelevičienės teigimu, abu projektai buvo tiesiog fantastiški. Vis dėlto komisija beveik vienbalsiai nustatė pirmos vietos laimėtoju skelbti projektą "Plūduriuojantis krantas".

Jeigu per dvi savaites konkursas nebus apskųstas, savivaldybės Viešųjų pirkimų skyrius pradės derybas su pirmos vietos laimėtoju dėl Danės pakrantės teritorijos (iki Joniškės ir Liepų gatvių), užimančios 22 ha plotą, detaliojo plano rengimo. Jeigu su juo nepavyks susitarti dėl kainos, tada bus deramasi su antros vietos laimėtoju.

Viskas plūduriuotų

Projekto "Plūduriuojantis krantas" ašis - daugiafunkcinis mažų laivų uostas, tampantis miesto vartais atvykstantiems Liepų gatve. Jis turėtų reprezentuoti Klaipėdą ne tik kaip jūrų, bet ir kaip upių miestą. Numatoma įrenti 290 vietų laivams. Prie sutvirtintos krantinės būtų įrengta mažųjų laivų prieplauka, o jos viršuje - laivelių statyklos, remonto dirbtuvės, saugyklos - visa tokiam uostui reikalinga infrastruktūra. Uostą kurti siūloma paplatinus upę. Dabartinėje upėje vyktų laivyba, o paplatintoje dalyje būtų sudaromos galimybės plėtoti verslą. Vandenyje būtų įrengiami pontonai ir takai, prie kurių švartuotųsi plūduriuojantys restoranai, viešbutis, sporto aikštynai, pirčių kompleksas, vasarnamiai ir t.t. Projekte siūlomas dviejų etapų uosto veiklos planas. Per pirmą etapą būtų kuriamas krantinės "charakteris", įrengiama maža prieplauka su privažiavimo keliu iš Joniškės gatvės ir būtų ieškoma pionierių, norinčių įrengti kavinę, viešbutį, rengti renginius ant vandens ir kt. Antro etapo metu investuotojai būtų įtraukiami į uosto ruožų vystymą. Krantinė, anot šio projekto rengėjų, taptų it bandymų laboratorija - visko, kas juda, inkubatoriumi. Danės upe galėtų plaukioti vandens taksi, palei krantinę eitų dviračių takas. Siūloma įrengti ir miesto kempingą, irkluotojų bazę, baidarių nuomos centrą, plūduriuojančias tribūnas, krepšinio aikšteles, galerijas ir kino teatrą, plaukiojančius teniso kortus, mini golfo aikštelę. Pietinėje dalyje prie upės galėtų būti pastatyti plaukiojantys vasarnamiai. Tai būtų pirmoji Lietuvoje gyvenvietė ant vandens. Užliejamoji pieva būtų išsaugoma. Joje būtų įrengti takai, kad jais eidami lankytojai galėtų susipažinti su jos flora ir fauna.

Bachmano dvaro uostas

Projekto "Danės uostamiestis" autoriai siūlė visos planuojamos teritorijos žemės lygį pakelti panudojant iškastą iš uosto gruntą - taip ji būtų apsaugota nuo vandens lygio pakilimo.

Uostelis, turintis atsirasti teritorijos centrinėje dalyje, būtų skirtas 300 laivų. Gylis jame - 2 m. Įplaukimas į jį pietinėje dalyje. Per įplauką būtų tiltelis pėstiesiems ir dviratininkams, pakylantis aukščiau Biržos tilto lygio. Numatomi du pėsčiųjų ir dviratininkų tiltai į kitą Danės pusę.

Tokio uostelio įrengimas, preliminariai apskaičiavimais, kainuotų apie 50 mln. Lt. Didžioji dalis jo krantinių būtų formuojamos nuožulniais kraštais, sutvirtinant ažūrinėmis ir pilnavidurėmis plokštėmis. Siūlomas jo pavadinimas - "Bachmano dvaro uostas". Eismas jame būtų reguliuojamas pagal grafiką.

Viešoji erdvė būtų skirtas parkas išilgai Joniškos gatvės, susisiekiantis su Bachmano dvaro teritorija. Tai būtų rekreacinis parkas su atviromis treniruoklių ir žaidimo aikštelėmis, bėgimo takais. Teritorija nebūtų uždara, būtų kur pasivaiščioti, atsirastų kavinės, parduotuvės pastatų pirmuose aukštuose.

Ties Liepų gatve numatomas aukščiausias išskirtinės architektūros pastatas, kiti pastatai planuojami greta uostelio.

Projektas siūlo du teritorijos vystymo etapus. Iš pradžių visi sklypai būtų rekreacinės paskirties, vėliau juos būtų galima keisti į gyvenamosios komercinės paskirties. Kad teritorija būtų naudojama ištisus metus, siūloma statyti ir gyvenamuosius namus. Dalis blokuotų pastatų galėtų "prieiti" prie pakrantės.