Premjeras: "Džiaugiuosi tokiais ambicingais Klaipėdos uosto plėtros planais"

Dalyvaujant šalies Vyriausybės vadovui buvo aptariamos uosto plėtros galimybės: tinkamo laivybos kanalo ir papildomų žemės plotų formavimas, tinkamo gylio užtikrinimas, sklandus uosto bendrojo plano parengimas.

"Jeigu norime, kad Klaipėdos uostas, pagrindinis šalies ekonomikos variklis, judėtų, kad generuotų kuo daugiau krovinių ir neštų kuo didesnę naudą valstybei, būtina išnaudoti visas įmanomas uosto plėtros galimybes", - sakė premjeras A. Butkevičius.

"Klaipėdos uosto vadovo išdėstyti planai yra ambicingi ir, manau, turi būti įgyvendinti, turi būti parengtas uosto plėtros bendrasis planas, tam mūsų Vyriausybė priėmė nutarimą dar 2014 metų liepos 22 dieną", - sakė ministras pirmininkas, pažymėdamas, kad toks planas turi būti patvirtintas 2017 m., o planuojamas uosto plėtros teritorijos plotas galėtų siekti 32,6 tūkst. hektarų.

Pasak Vyriausybės vadovo, tokiu atveju būtų galima efektyviau vystyti uosto veiklą, vykdyti krovos, sandėliavimo darbus, plėtoti susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą. "Kad šie planai būtų įgyvendinti, būtinas ir miesto Savivaldybės geranoriškas bendradarbiavimas",- tvirtino premjeras.

"Šiandien galiu pasakyti, kad ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pripažino pirmą kartą išvydęs tokį ambicingą uosto plėtros planą ir teigė, kad dabartinis Uosto direkcijos vadovas dirba geriausiai, palyginti su visais iki šiol dirbusiais direktoriais. Žinoma, toks įvertinimas yra labai malonus. Aišku, meras patikino, kad šitas plėtros planas turi integruotis į Klaipėdos miesto perspektyvinį planą", - teigė A. Butkevičius.

"Norėdami būti konkurencingi, privalome būti toliaregiški. Manome, kad šiais metais tikslinga pradėti procedūras dėl papildomų plotų, skirtų uosto reikmėms. Ties Kiaulės Nugara ateityje planuojama suformuoti papildomą žemės plotą su jungiamąja sausumos dalimi, užpilant akvatorijos plotą. Tam reikėtų į planus dar neįtrauktų investicijų, bet tokio pusiasalio atsiradimas padėtų didinti uosto konkurencingumą. Šioje dalyje būtų galima kurti pramonės bei logistikos klasterius. Jie teiktų naudą ne tik uostui, per kurį padidėtų tranzito srautai, bet ir miestui, nes būtų sukurta daugiau darbo vietų, o tai reiškia, jog į miesto biudžetą būtų surenkama daugiau gyventojų pajamų mokesčių", - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.