Prašoma sustabdyti menkių žvejybą ties Lietuva

Baltijos menkių skaičius jau kelerius metus neramino aplinkosaugininkus. Tačiau šiuo metu populiacija yra pasiekusi kritinę būklę. Tarptautinė jūrų tyrinėjimų taryba (International Council for the Exploration of the Sea, ICES) tradiciškai gegužės mėnesį turi pateikti rekomendacijas įvairių rūšių žuvų žvejybai, tačiau, pasak aplinkosaugininkų, jei tiek lauksime, menkėms bus padaryta per didelė žala.

2019-ųjų sausio 29-ąją Baltijos jūros patariamosios tarybos susitikime paviešinti naujausi menkių populiacijos tyrimo duomenys. Tirdami išteklius mokslininkai žvejojo tralais, tačiau paskutinės jų išvados buvo – šiukšlių sugauta daugiau nei menkių. Daugelį metų šių išteklių stebėjimą atliekanti mokslininkė Marie Storr-Paulsen teigė, kad menkių tiesiog nėra. Be žvejybos poveikio menkėms stebimas ir išaugęs natūralus šių žuvų mirtingumas.

Tarptautinė jūrų tyrinėjimų taryba netgi surengė suvažiavimą dėl sąlygų, neleidžiančių apskritai ištirti likusio žuvų kiekio: įprastai kovo mėnesio viduryje pateikiama žuvų išteklių statistika, tačiau šįmet tiesiog nepavyks surinkti šių duomenų.

Aštuonios Baltijos jūros ekosistemų išsaugojimo srityje dirbančios organizacijos sutaria: reikia imtis neatidėliotinų ir reikšmingų veiksmų, kol beatodairiškai žvejodami neišnaikinome paskutinių Baltijos jūros menkių.

Organizacijos reikalauja Europos Komisiją nedelsiant sustabdyti menkių žvejybą artimiausiems 6 mėnesiams. Per tiek laiko pavyks atlikti patikimus mokslinius šios rūšies žuvų išteklių tyrimus. Nevyriausybinės organizacijos įsitikinę, kad bent jau dalį Baltijos jūroje menkes žvejojančių žvejų reikėtų perkelti iš pietinės Baltijos jūros dalies šiauriau. Prašoma uždrausti menkių žvejybą 25 ir 26 žvejybos kvadratuose – tai būtų pietinė Baltijos jūros dalis tarp Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos krantų.

Naujos žvejybos kvotos būtų skirstomos spalį, tačiau aplinkosaugininkai ragina Europos komisarą nebelaukti šio mėnesio – netrukus prasidės menkių žvejybos sezonas.

„Dar vienas žvejybos sezonas, kai beliko tik mažos, pavienės žuvys reikš ne ką kitą, bet ekologinę, o vėliau ir ekonominę katastrofą. Nereaguodami dabar, prarasime paskutinę galimybę išsaugoti tai, kas dar gali būti apsaugota, o šių žuvų išteklių atsigavimas gali užtrukti dešimtmečius“, – rašoma nevyriausybinių organizacijų laiške Europos komisarui.

Laišką Europos komisarui pasirašė tokių organizacijų kaip „Švarios Baltijos jūros koalicija (Coalition Clean Baltic)“, kuriai priklauso ir Lietuvos gamtos fondas, „Baltijos jūra 2020“ (BalticSea2020), „Jūros pavojuje“ (Seas at risk), Suomijos aplinkos apsaugos organizacijos, Švedijos aplinkos apsaugos organizacijos ir kitų organizacijų vadovai.