Pontonai Nidoje neatlaikė stipresnio vėjo

Manoma, jog taip atsitiko todėl, kad pontonai buvo sumontuoti nepaisant gamintojo rekomendacijų, kurias Uosto direkcija buvo perdavusi "Neringos komunalininkui". Jie pastatyti ne šiaurės-pietų kryptimi, o vakarų.

Pontonus Nidoje sumontavo UAB "Šilutės polderiai".

Šventosios uosto pontonai yra dviejų tipų - bangolaužiniai (monolitiniai, betoniniai) ir segmentiniai (iš lentų). Jie buvo sustatyti dviem eilėmis. Arčiau Nidos uosto vartų turėjo būti statomi bangolaužiniai, bet padaryta priešingai. Todėl papūtus stipresniam rytų krypties vėjui segmentiniai pontonai buvo smarkiai apgadinti.

"Galima būtų kaltinti pontonų gamintojus, bet jų rekomendacijos, kiek man žinoma, buvo kitokios. Manau, visiškai be reikalo buvo sukalti poliai, nes jų reikia tik tada, kai yra dideli vandens svyravimai. Šioje situacijoje jie tik pabrangino projektą ir, galimas daiktas, pablogino padėtį padidindami apkrovas.

Mano manymu, didžiausia klaida - tų dviejų eilių pontonų orientavimas. Matyt, taip daryta todėl, kad būtų patogiau. Kad per vartus ateina banga, kurią reikia "gesinti", nepagalvojo. Tuos monolitinius pontonus reikėjo dėti į pirmą eilę, ir jie būtų atlaikę bangą.

Tai gana specifinė sritis, ko gero, žmonės nelabai suprato, ką daro. Jeigu jie dabar atstatys viską kaip buvo, po pirmo vėjo vėl viskas baigsis taip pat. Vienintelis variantas, kuris galėtų gelbėti - bangolaužinių pontonų eilę dalinti ir abiejose pontonų eilėse po pusę jų padėti arčiau uosto vartų. Segmentinius reikėtų statyti arčiau kranto", - savo nuomonę išsakė Šventosios uosto entuziastas, buriuotojas Kęstutis Oginskas.

Nidiškis buriuotojas Arūnas Burkšas apgailestavo, kad taip atsitiko, mat naujoji infrastruktūra džiugino ne tik buriuotojus, bet ir Nidos poilsiautojus vasarą.

"Pas mus ypač retas šiaurės rytų krypties vėjas, tačiau vos ne visą spalį jis buvo stiprus, 10-15 m/s, ir sukėlė gana dideles bangas. Į uostą įėjusi banga padarė žiauriai blogą darbą. Monolitiniams pontonams toks vėjas buvo zuikio dainos ir jiems nieko neatsitiko, o tuos, kurie padaryti iš lentų, sulaužė. Žala tokia, kad reikės lentų ir nemažai darbo sąnaudų. Pastarieji pontonai nepritaikyti tokioms atviroms akvatorijoms, kokia yra Nidos uoste. Jie labiau tinka ežeruose.

Nidos uostas iš tos pusės nėra apsaugotas bangolaužiu. Daug kartų kalbėta, kad ten turėtų atsirasti įrenginys, turintis slopinti į uostą įeinančias bangas. Bet jo iki šiol nėra", - sakė jis.

KVJUD vakar iki pietų nebuvo informuota apie sugadintą jos turtą. Tad vakar jos atstovai aiškinosi situaciją, ketino vykti į vietą ir patys apžiūrėti pontonus, kad įsitikintų, kokia jų būklė iš tikrųjų. Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, "Neringos komunalininkas" turės grąžinti direkcijai pontonus tokios būklės, kokios jie buvo.

Neringos savivaldybė per "Neringos komunalininką", kuris jai priklauso 100 proc., pontonams nuomoti ir montuoti išleido tam tikrą sumą pinigų. Dabar jai, ko gero, vėl teks biudžete numatyti pinigų, norint įrangą sutvarkyti.

UAB "Neringos komunalininkas" direktoriaus pavaduotojas Artūras Vaičiūnas didelių problemų nemato ir mano, kad iki kito sezono viskas bus sutvarkyta. Priminsime, kad Uosto direkcija pontonus išnuomojo tik vienam sezonui. Norėdamas juos nuomoti ir kitą sezoną "Neringos komunalininkas" turės vėl dalyvauti konkurse ir jį laimėti. Šiemet jis tebuvo vienas dalyvis.

"Manau, projektuojant nebuvo apskaičiuota, kaip pontonus reikia tvirtinti tokiame uoste kaip Nidos. Ramiame uoste problemų nebūtų kilę. Pas mus, nors molas ir pridengia, susidaro tam tikros bangos. Projektuotojai su iškilusia problema supažindinti.

Dar aiškinamės situaciją. Manau, užsakysime naujas detales ir sutvirtinsime tuos pontonus. Tikiuosi, bus rastas projektinis sprendimas, pašalinsiantis šią problemą. Nieko baisaus neatsitiko", - sakė A. Vaičiūnas.