Po recesijos ro-pax laivybą užgriuvo nauji rūpesčiai

Mintimis apie ro-pax laivybos kompanijas užgriuvusius naujus rūpesčius dalijosi AB "DFDS Seaways" Keleivių pervežimo pardavimų skyriaus vadovas Arvydas Skuodas, šiemet gegužę dalyvavęs Rostoko (Vokietija) jūrinio universiteto organizuotame simpoziume. Tokie simpoziumai Vokietijoje rengiami kas dvejus metus.

Šiemet Rostoke buvo apžvelgtos kruizinių laivų ir keltų, dirbančių Baltijos ir Šiaurės jūrose bei Lamanšo sąsiauryje (Anglijos kanalas), verslo plėtojimo po recesijos tendencijos, kurios visuose šiuose regionuose yra panašios.

Pastebėta, kad tiek kruizinių, tiek ro-pax (krovininiai ir keleiviniai), tiek ro-ro (ratine technika genami kroviniai) laivų verslas jau atsigavo. Mažiausiai per recesiją nukentėjo ro-pax ir vidiniai kruizinių laivų pervežimai. Šiemet planuojama bendra 20 proc. augimo tendencija.

Brangsta kuras

Pervežimai laivais Baltijos jūroje yra didžiausi pasaulyje ir sudaro iki 70 proc. visų pervežimų. Pervežimai Viduržiemio jūroje, Biskajos įlankoje, Afrikos regione sudaro tik 30 proc. Baltijos jūros pervežimų. Todėl konkurencija tarp šios jūros uostų ir laivybos kompanijų labai stipri.

Kuro kaina laivybos versle - labai didelė sudedamoji dalis, o ji nuolatos kyla: 2007 m. barelis kainavo apie 40, o dabar jau apie 141 JAV dolerį. Kuro kainos, palyginti su pernai vasara, pasak A. Skuodo, padidėjo apie 40 proc. Todėl netgi tokia laivybos kompanija kaip "Tallink", besilaikanti mažų kainų politikos, nuo birželio 1 d. įvedė kiekvienam keleiviui 2 eurų kuro priemoką.

"Kainos kyla, rinka dar nėra kaip reikiant atsigavusi, o visko ant galutinio vartotojų pečių, nors tai būtų paprasčiausias variantas, suversti negalima, nes jis gali apskritai atsisakyti paslaugų. Todėl reikia didinti pervežimų efektyvumą arba mažinti jų savikainą. Užtat dabar stengiamasi statyti didesnio tonažo laivus arba senus perdaryti taip, kad jie talpintų kuo daugiau krovinių. Mat padidinus krovos metražą, vieneto pervežimo savikaina mažėja", - aiškino A. Skuodas.

Naujas baubas - sieringumas

Tačiau gabenant daugiau krovinių ilgėja laivų iškrovimo uoste laikas, kurį stengiamasi sutrumpinti. Pavyzdžiui, Rostoko uoste užsibrėžtas tikslas - vietoj dvi valandas trunkančio laivo pakrovimo ir iškrovimo jį sumažinti iki 15 minučių. Laivybos kompanija užsisakė laivus, turinčius specialias pakrovimo rampas, kad vieni automobiliai galėtų išvažiuoti iš laivo, o kiti įvažiuoti tuo pačiu metu, uostas fiziškai perstatomas, keičiamos transporto judėjimo schemos, miestas projektuoja privažiavimo kelius, tunelius. Visi šie darbai Rostoke turėtų būti baigti kitais metais. To dėka planuojama per parą padaryti tris papildomus reisus, trunkančius 2,5 valandos. Tokių priemonių imamasi siekiant lengviau įveikti kuro pabrangimą.

Pasak A. Skuodo, jeigu Klaipėdos uoste "DFDS Seaways" laivas būtų iškraunamas per 3 valandas, darbas uoste žymiai palengvėtų. Tačiau to nebus galima pasiekti, jeigu nebus sutvarkyti privažiuojamieji keliai.

2015-aisiais laivybos kompanijų laukia dar vienas didelis baubas - leistinas sieros kiekis kure. Išmetamosios dujos turės būti taip išvalytos ir naudojamas toks kuras, kuris būtų absoliučiai žalias, arba reikės pereiti prie dyzelinio kuro. Pasak A. Skuodo, praktiškai laivai turės naudoti ne sunkųjį, o dyzelinį kurą, kuris jiems papildomai pabrangs dar dvigubai.

Norvegai jau pradėjo ieškoti išeities. Kadangi jie turi daug dujų, pradėjo statyti dujomis varomus laivus. Vienas toks laivas jau pastatytas AB Vakarų laivų gamykloje, šiuo metu statomas dar vienas. Žinoma, galima į dujomis varomus pertvarkyti ir senus laivus, tačiau dėl to labai sumažėtų krovinių talpa, o kiekvienas prarastas metras - tai prarasti pinigai, tad vargu ar tai apsimokėtų daryti.

Ro-pax laivai pabrango

Kad ir kaip būtų, pastaruoju metu "DFDS Seaways" keltuose daugėja tiek keleivių, tiek krovinių. Todėl kyla klausimas, ar kompanija neketina didinti pajėgumų savo linijose ir ar neplanuoja įsigyti naujų laivų.

Pasak "DFDS Seaways" Rinkodaros skyriaus vadovo Vaido Klumbio, kol kas kompanija pirkti naujų laivų neplanuoja, tačiau ji visada galvoja apie tai, kaip būtų galima patenkinti išaugusius poreikius. Anot V. Klumbio, nebūtinai turi būti priimtas sprendimas pirkti naują laivą, galima jį tiesiog nuomoti, kaip šią vasarą pasielgė "DFDS Seaways" išsinuomodama keltą "Stena Feronia".

Pasak A. Skuodo, didesnė pasiūla sukuria didesnę paklausą. Anot jo, kai tik pradeda linija kursuoti 20-30 proc. didesnį pajėgumą turintis laivas, žiūrėk, po poros mėnesių ir jis jau darosi per mažas.

Žinia, keltas - brangus žaisliukas, todėl prieš jį įsigyjant labai kruopščiai skaičiuojama ir analizuojama situacija. Niekas neneigia, kad ekonomika visoje Europoje atsigauna, tačiau, tarkime, keleivių srautų didėjimas gali būti ir laikinas reiškinys.

Kita vertus, pastaruoju metu keltų kainos vėl pradėjo drastiškai augti. 2009-aisiais dar buvo galima nupirkti keltą už 60-70 mln. eurų, o dabar nebenaujas ro-pax laivas vėl kainuoja apie 90-110 mln. eurų. Be to, tokių laivų rinkoje nėra tiek daug, kad bet kada sugalvojus būtų galima nusipirkti. Jeigu viskas gerai klostosi, naujas laivas įsigyjamas maždaug per ketverius metus - tiek trunka planavimas, užsakymas, projekto derinimas, statyba ir laivo atėjimas į liniją.

Rinkoje - nauji keltai

Pasak A. Skuodo, šiuo metu vėl teikiami užsakymai statyti naujus keltus - pagrindiniai tokių laivų statytojai suomiai jų jau gavo nemažai, vadinasi, po 2-3 metų rinkoje pasirodys nauji keltai.

Beje, šiuo požiūriu laivybos kompanija "Stena", galima sakyti, pataikė ant bangos. 2008-ųjų pabaigoje, kai buvo pats laivybos kompanijų verslo kilimo pikas, kompanija užsakė statyti naujus keltus. Jie buvo statomi krizės laikotarpiu, o dabar atsigavus rinkai stojo rikiuotėn. Jie gali gabenti 3 tūkst. linijinių metrų krovinio, turi 800 vietų keleiviams ir jų greitis - 22 mazgai. Dabar kompanija džiaugiasi, nes jos pajėgumai gerokai padidėjo: vietoj 3 laivų šiuo metu ji su dviem aptarnauja tą patį srautą, didėja efektyvumas, krenta savikaina.

Kruizų Baltijoje daugėja

A. Skuodo teigimu, kruizinių laivų įplaukimai į Baltijos jūrą gerokai padažnėjo todėl, kad įvykiai Afrikos zonoje padarė savo - žmonės bijo plaukti į Tunisą, Maroką, Egiptą. Daugiausia kruizinių laivų turistų, apie 40 proc., yra vokiečiai, kurie labai vertina saugumą. Beje, kruizinių laivų keleiviai jaunėja: praktiškai nebeliko tokių, kuriems per 60, dabar seniausi tie, kuriems - per 50 metų.

Kadangi keleiviai darosi aktyvesni, kruiziniuose keltuose prisiminta sena tradicija vežiotis lengvuosius automobilius ir nuomoti keleiviams. Tačiau šiuo atveju susiduriama su problema - uostas, į kurį atplaukia toks laineris, turi būti pasiruošęs jį priimti, privalu pasirūpinti automobilių įvažiavimu ir išvažiavimu iš terminalo.

"Atplaukiantis laivas uoste turi būti laukiamas. Viena laivybos kompanija negali plėtoti verslo - laivui reikalingas uostas, o miestas gali gauti naudos iš jų abiejų. Tik bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų, o po vieną draskantis - ir per brangu, ir ne taip efektyvu", - sako A. Skuodas.

Pasiteiravus, ar kompanija "DFDS Seaways" neketina imtis kruizinės laivybos, A. Skuodas atsakė, jog danų DFDS kompanija nuo 1866 užsiima linijine laivyba. Pirmosios jos laivybos linijos buvo iš Danijos į Ameriką. Jose dirbo irgi keltai, tik tolimojo plaukiojimo. Kruizine laivyba ši kompanija niekada neužsiiminėjo ir kruizinių laivų niekada neturėjo. Beje, kruiziniai keltai ir kruiziniai laivai skiriasi. Šiuolaikiniai kruiziniai keltai turi denius, skirtus ne tik keleivių automobiliams, bet ir sunkvežimiams bei vilkikams. Kruiziniais laivais, dar vadinamais kruiziniais laineriais, keliaujama į poilsines keliones ir pati kelionė laive yra svarbus elementas. Pasak A. Skuodo, DFDS nusprendė išgryninti savo veiklą ir daryti tai, ką moka geriausiai. Ji netgi atsisakė trampinio laivyno.