Po jūros krikšto - sutvirtėję ir apsisprendę

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos trečiakursiai būsimieji laivavedžiai ir mechanikai, neseniai atlikę tikrą jūrinę praktiką, mokslo studijas tęsia jau žinodami, kad pasirinktas kelias teisingas. Tik per vieną praktiką patirta ir pamatyta labai daug. Atrodytų, jog patekęs į situaciją, kai laivas vos neapsivertė,
kai verkė 54 metų jūreivis, kai jūros liga kamavo 1,5 mėnesio, vaikinas turėtų rinktis kranto profesiją. Pasirodo, tokie dalykai tik dar labiau užgrūdina.

Per Adeno įlanką

"Žmona susitaikė su tuo, kad manęs dažnai nebus namie, bet norėtų trumpesnių reisų, nes labai sunku 6 mėnesius laukti mylimo žmogaus. Nenorėčiau, kad ir man nutiktų kaip vienam bocmanui, kuris savo vaiką pamatė tik tada, kai jam jau buvo 10 mėnesių."

Laivavedybą studijuojantis Aleksej Sysoj atliko 4 mėnesių praktiką ir dirbo jūreiviu AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" laive "Raguva". Budėjo, stovėjo prie vairo laivui plaukiant sąsiauriais, Sueco kanalu, Irano upe su locmanu. Vaikinas sako per šią praktiką, kuri jam jau antroji, įgavęs itin daug patirties ir džiaugiasi, kad laivo įgula buvusi labai draugiška, nebuvę jokių incidentų.

Jam pavyko daug pamatyti - plaukė per Atlanto vandenyną iki Pietų Amerikos, Persijos įlanka, Viduržemio, Juodąja ir Baltijos jūromis. Didžiausi įspūdžiai, be abejo, Adeno įlankoje. Savo akimis pamatė, kaip ten organizuojama apsauga nuo Somalio piratų. Susirinkus 10 laivų juos iš vienos pusės lydėjo Rusijos, o iš kitos pusės - kinų karinis laivas. Beje, į kiekvieną iš lydimų laivų buvo įlaipinta po du rusų karius.

"Nebuvo baimės. Ginkluoti kariai, turėję ir granatsvaidžių, saugojo gerai. Tačiau grįžtant atgal pavėlavome plaukti su rusų konvojumi, mus lydėjo kinai, jie neįlaipina į laivus karių. Už 3 jūrmylių nuo mūsų plaukusius konteinervežį ir tanklaivį bandyta užpulti. Tačiau buvo greitai sureaguota, radijo ryšiu perduotas signalas ir jie nebuvo užgrobti. Plaukiant Adeno įlanka vos ne kas valandą pranešama, jog jeigu pastebėsi valtis ar ką nors įtartina, būtinai turi pranešti 17-uoju kanalu. Tada išskrenda rusų ar kinų, japonų ar amerikiečių sraigtasparnis ir apšaudo tas valtis", - prisiminimais dalijosi Aleksejus.

Jis džiaugiasi turėjęs galimybę aplankyti tokias šalis kaip Kolumbija, Iranas. Pasak vaikino, "Raguva" buvo pirmas į Irano uostą atplaukęs Lietuvos laivas.

Aleksejaus tėvas - jūrininkas. Dar vaikas būdamas ateidavo pas jį į laivą, tad kai reikėjo rinktis specialybę, Aleksejus, žinoma, pasirinko jūrą. Šia profesija dar nenusivylė, bet norėtų rasti tokį darbą, kad galėtų mėnesį dirbti, mėnesį - ne, mat turi šeimą ir mažą vaiką.

"Žiedų valdovo" šalyje

"Kai žiūri filmus, pasakojančius apie tai, kaip žmonės gyvena kurioje nors šalyje, vienas dalykas, ir visai kas kita tai pamatyti savo akimis."

Laivavedys Anatolij Kazačionok 6,5 mėnesio trukusią praktiką atliko vokiečių konteinervežyje "Patricia Schulte", tad pavėlavo mėnesį grįžti į studijas. Jo tėvas kapitonas dirba vokiečių kompanijoje, tad padėjo praktikai susirasti laivą. "Ne, su tėvu nedirbau. Nenorėčiau to, nes negalėčiau į savo tėvą rimtai žiūrėti kaip į kapitoną", - prisipažino Anatolijus.

Vokietijos laive, kurio įgulą sudarė 21 žmogus, vokiečių apskritai nebuvo. Jame dirbo žmonės iš Lietuvos, Rusijos, Rumunijos ir Filipinų, du kapitonai buvo rumunai, o vienas - iš Lietuvos. Žinoma, visą praktikos laikotarpį teko daug kalbėti anglų kalba, tad jis gerokai patobulino šnekamosios kalbos įgūdžius. Šiame laive Anatolijus sutiko net du prieš kelerius metus Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą baigusius laivavedžius. Pasak vaikino, jiems dirbti jūroje dar nenusibodo, tik jie turėjo priekaištų juos samdančiai kompanijai.

Anatolijus labiausiai džiaugiasi, kad jam teko pamatyti Naująją Zelandiją, nepaprastai gražią šalį, kurioje buvo filmuojamas filmas "Žiedų valdovas". Pasak jo, ten vaizdai dar gražesni nei filme. Ir Kolumbija jam pasirodė esanti labai įdomi šalis.

"Noriu kuo greičiau baigti"

"Laivavedžiai ir mechanikai yra skirtingi žmonės, o blogų ir gerų būna ir tarp vienų, ir tarp kitų. Laive tarp jų vyksta žaidimas - vieni kitus traukia per dantį. Manau, jis visada bus. Mat laivavedžiai daro taip, kaip jiems patogiau, tada būna blogiau mechanikams, ir atvirkščiai."

Būsimasis mechanikas Dmitrij Lebedev šiek tiek daugiau nei 4 mėnesius praktiką atliko norvegų transportiniame refrižeratoriuje, kurio įgulą sudarė rusai, lietuviai ir latviai, buvo motoristas praktikantas. "Mano darbas man labai patinka. Ši praktika buvo pirmas kartas, kai išplaukiau į jūrą. Iš pradžių buvo šiek tiek neramu, bet užteko pabūti laive savaitę ir pripratau. Dabar jau tikrai žinau, kad eisiu į jūrą ir dirbsiu laivuose. Svajoju, žinoma, dirbti moderniuose laivuose. Dabar noriu kuo greičiau baigti studijas, gauti diplomą, kad galėčiau būti mechaniku, o ne motoristu", - sakė Dmitrijus.

Vaikinas patenkintas, kad jau pirmos praktikos metu daug kur apsilankė - ir Pietų Amerikoje, ir Juodojoje jūroje. Štormų pasitaikė, bet jūros liga nesirgo nė dienos. Per štormą netgi bandė išeiti ant denio pafilmuoti. "Štormas - nieko baisaus, jam laive pasiruošiama. Laivavedžiai įspėja, kad jis artinasi. Mašinų skyriuje reikia pritvirtinti judančias detales, kajutėje apsidairyti, kad viskas būtų vietoje, ir viskas", - sako jau ir štormo ragavęs būsimas mechanikas.

Dmitrijaus kajutėje buvo du gultai, vienas išilgai, kitas skersai. Atsižvelgiant į bangavimą gali pasirinkti, kuriame miegoti, kad labai nesuptų. Bet Dmitrijus visada gulėjo tik viename gulte - jam supimas miegoti netrukdė.

"Padariau klaidą"

"Buvome vidury Atlanto, kai sugedo pagrindinis variklis. Remontavome jį tris paras. Skubėjome, nes buvo gauti pranešimai, kad artinasi štormas. Mes viską sutvarkėme, ir štormas mūsų nepagavo. Manau, įgijau gerų įgūdžių."

Edgars Dalderis ruošiasi tapti mechaniku. Jis praktiką atliko irgi laive "Raguva". Vaikinas gailisi, kad bijodamas pavėluoti į mokslus laivą paliko anksčiau nei jo bendrakursis, mat iš Belgijos "Raguva" plaukė į Iraną. Edgars mano padaręs klaidą paskubėdamas.

Paklaustas, ar neišsigando, kai sugedo pagrindinis variklis, vaikinas atsakė, jog ne, nes žinojęs, kad įgula gera. Prisipažino, kad tik grįžęs namo krante pagalvojęs apie tai, kas galėjo nutikti.

"Man apskritai labai patinka mechanizmai. Smagu klausytis, kaip dirba laivo širdis - variklis. Kai paleidome pagrindinį variklį, nedirbo vienas purkštuvas. Bandžiau sužinoti kuris, bet man neišėjo, o antrasis mechanikas iš karto atspėjo. Supratau, kad patirtis - geras dalykas", - atviravo Edgars.

Į tikslą aplinkkeliu

"Tokia mano svajonė nuo penktos klasės. Nenoriu sėdimo darbo, savęs neįsivaizduoju su kostiumu, tik su uniforma. Nežinau, jeigu nepavyks tapti jūrininku, gal dirbsiu apsaugos darbuotoju, nes noriu vilkėti uniformą."

Dainiui Čekavičiui, būsimam laivavedžiui, ši praktika jau nebe pirma. Ją jam teko atlikti, kai dar mokėsi Klaipėdos laivininkų mokykloje. Tąkart nepasisekė, nes 1,5 mėnesio sirgo jūros liga, numetė per 20 kg svorio. Profesinę mokyklą pasirinko todėl, kad norėjo baigęs vidurinę turėti specialybę. Nenorėjęs vaikščioti tepaluotas, tad pasirinkęs romantišką jūreivio specialybę. "Kai išėjau į jūrą, pamačiau, kad jeigu pats nesi romantikas, ten jos mažai. Per pirmą praktiką Nyderlandų Roterdamo uoste mano laivui teko susidurti su kitu laivu, buvo šovusi mintis, kad galiu nuskęsti. Išplaukę iš Klaipėdos su kroviniu prie Kaliningrado krantų vos neapsivertėme, tada buvo ir ašarų. Mačiau, kaip 54 metų jūreiviui bėgo ašaros. Vaizdas kraupus: laivas apledėjęs, dangus su žeme maišosi, o krovinys nuslydęs į vieną bortą. Štai kokia ta romantika", - pasakojo Dainius.

Tačiau tąkart viskas baigėsi gerai ir jis įstojo į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą turėdamas aiškų tikslą - ją baigęs nori tarnauti Karinėse jūrų pajėgose. "Kai buvau labai mažas, pamačiau savo brolį su kareiviška uniforma, jis tarnavo pirmoje Lietuvos kariuomenėje. Man tas įspūdis buvo toks stiprus, kad jau būdamas penktoje klasėje apsisprendžiau, ko sieksiu. Tačiau užaugęs sužinojau, kad esu pilnapėdis, negaliu stoti į Karo akademiją. Išgirdau, kad Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje yra vadų kursai, galimybė gauti atsargos leitenanto laipsnį ir patekti į Karines jūrų pajėgas, tad nusprendžiau savo tikslo siekti eidamas aplinkiniu keliu", - prisipažino D. Čekavičius.

Šis atkaklus vaikinas nutarė nepasiduoti jūros ligai. Ir šį kartą per praktiką aukštojoje mokykloje jam pavyko - nesusirgo. Dirbo UAB "Baltlanta" žvejybos laive prie Afrikos, Mauritanijos krantų, ten vandenys ramūs. Vaikinas 5 mėnesius ir 8 dienas nematė kranto. "Aš to ir norėjau - įsitikinti, ar teisingai pasirinkau specialybę. Visi man sakė, kad žvejybos laivas yra savęs išbandymas", - kalbėjo būsimasis laivavedys.

"Laukiu antros praktikos"

"Norėjau išbandyti jūreivio dalią, ir tai dar labiau paskatino mane siekti savo tikslo. Praktika parodo, ar studentas nori eiti į jūrą, ar ne. Būna ir tokių, kurie po praktikos pareiškia niekada daugiau neplauksią į jūrą."

Laivavedys Ramūnas Jašinauskas katedros vedėjui pasiūlius praktiką atliko AB DFDS LISCO kelte "Vilnius", kuris plaukia iš Klaipėdos į Zasnicą (Vokietija), iš to uosto į Baltijską (Rusija), ir vėl grįžta į Lietuvą. Laive išbuvo 3 mėnesius ir 16 dienų. Bandė pritaikyti mokykloje gautas teorines žinias, išmoko naudotis prietaisais, sužinojo, kaip reikia valdyti laivą.

Ramūnas jau spėjo įsitikinti, kad Baltijos jūra kartais būna nenuspėjama. Vėjas lyg nedidelis, o bangos pakyla. Porą kartų laivą gerai pasiūbavo, susirgo jūros liga. "Niekada nemaniau, kad sirgsiu jūros liga, įsivaizdavau esąs stiprus. Sakoma, kad visi ja turi persirgti. Vachtoje reikėdavo stovėti nuo 24 val. iki 4 val. su antruoju šturmanu. Jis pamatė mane visą perbalusį, liepė atsigerti kavos. Paskui ir didesnis štormas buvo, o man jau nieko, ramiai miegodavau.

Ne, kai buvo bloga, nekilo mintis, kad nebebūsiu jūrininku. Aš nuo vienuoliktos klasės buvau apsisprendęs juo būti, neįsivaizdavau, kad galiu dirbti vadybininku ir sėdėti prie stalo. Norėjau pamatyti pasaulio, įsigyti įdomią profesiją. Ir nenusivyliau, dabar laukiu antros praktikos, kuri bus ilga, 7-8 mėnesiai. Išeisime pavasario pabaigoje ir grįšime prieš Naujuosius metus", - pasakojo Ramūnas.

Būsimam laivavedžiui teko daug dirbti, sako pats norėjęs darbo ir prašęs bocmano. Užtat išmoko kelte tvirtinti krovinius, geležinkelio vagonus. Vokietijos uoste stovintį laivą tekdavo tvarkyti, padažyti, nes keltas turi būti prestižinis, jo keleiviai dažniausiai vokiečiai, o jie mėgsta tvarką.

Dalia BIKAUSKAITĖ