Pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas žibėjo kaip švyturys

Liepos 15 d. bus minimos pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino 75-osios mirties metinės.

Pavaizduotas kaip didvyris

Bene geriausiai L. Stulpino asmenybė atspindėta 1939 m. žurnale "Mūsų jūra" išspausdintame Vlado Nagiaus Nagevičiaus straipsnyje.

L. Stulpinas 14 metų liko našlaitis ir darbo ieškojo Liepojoje. Čia jį sužavėjo laivai, pateko į latvių burlaivį. Su estų buriniais laivais plaukiojo kone po visus pasaulio vandenynus. Penkerius metus tarnavo didžiuliame ledlaužyje "Ledokol II", dalyvavo su juo ekspedicijoje į Šiaurės ašigalį. Baigęs Liepojos jūrų mokyklą gavo tolimojo plaukiojimo šturmano laipsnį. Tarp Liepojos ir Niujorko Rytų Azijos garlaivių bendrovės atidarytoje linijoje L. Stulpinas dirbo laivuose "Livonija", "Lithuania", "Estonia".

1910 m. pavasarį L. Stulpinas būdamas "Lithuanijos" kapitonu su 700 keleivių per tirštą rūką buvo užšokęs ant uolos. Tačiau elgėsi šaltakraujiškai, visus ramino, pats sugebėjo laivą atitraukti nuo uolos. Tais pačiais metais jo laivas išgelbėjo Baltijos jūroje skęstančio vokiečių burlaivio įgulą.

1911 m. L. Stulpinas tapo "Birmos", vieno didžiausių ir geriausių laivų, plaukiojusių tarp Rusijos ir Šiaurės Amerikos, kapitonu. Kartą su 960 keleivių laive pateko į didelę audrą - orkaną. Nors padėtis buvusi kritiška, jis pasakojęs keleiviams linksmas istorijas iš jūrininkų gyvenimo ir atsisakęs kito laivo pasiūlytos pagalbos. Kai "Birma" pasiekė Niujorką, kuriame laivas jau laikytas nuskendusiu, Amerikos laikraščiuose L. Stulpinas buvo pavaizduotas kaip didvyris.

1912 m., kai skendo garsusis "Titanikas", kapitono L. Stulpino vadovaujamas laivas "Birma" buvo katastrofos rajone ir sverbdamasis pro ledus skubėjo į pagalbą.

Jūrininkystė pirmoje vietoje

Kapitono L. Stulpino name dabar dirba Klaipėdos uosto kapitonas V. Lukoševičius su savo komanda. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

Sprendžiant iš to meto liudininkų pasakojimų, L. Stulpinas visada mokėdavęs žmonėms pakelti ūpą, suprasdavęs keleivius, buvęs mandagus. Niekada nerėkdavęs, bet sugebėdavęs palaikydavo laive griežtą drausmę. Buvęs linksmas žmogus. Kartą, kai jo laivas stovėjo Liepojos uoste, ir į jį, kaip neretai pasitaikydavo, papramogauti atėjo miesto valdžia, prireikė greitai plaukti į Ventspilį. Kadangi svečiai nenorėjo išlipti, tai kapitonas išplaukė su jais palikdamas Liepoją be valdžios vyrų.

Pirmo pasaulinio karo metu L. Stulpinas vadovavo didžiuliam Baltijos karo laivyno garlaiviui "Rus", jam teko gabenti juo ir pabėgėlius į Liepoją.

Vėliau būdamas Lietuvos konsulu Liepojoje bandė įvairius verslininkus suinteresuoti Lietuvos prekybos laivyno steigimu. Jam buvę labai skaudu, kad tautinio laivyno reikalingumas Lietuvoje buvo menkai suprantamas.

1923 m. jis buvo pakviestas dirbti Klaipėdos uosto viršininku. Uosto kapitono pareigas ėjo iki 1933 m. gruodžio, kol susirgo. Jo biografijos žinovai teigia, kad L. Stulpinui Lietuvos jūrininkystės ir laivininkystės reikalai visada buvo pirmoje vietoje.

"Kapitonas Stulpinas savo pavyzdžiu įrodė, kad ir iš lietuvių tarpo gali išeiti didelio masto jūreiviai, kurių vardas gali būti populiarus didžiausiuose pasaulio uostuose. Jis žibėjo kaip galingas pajūrio švyturys, šviesdamas kelią senajai ir jaunajai jūrininkų kartai", - rašė V. Nagius Nagevičius.

Biografijos faktai

L. Stulpinas palaidotas Smiltynės kapinaitėse jo paties pageidavimu. Kapą prižiūri jo vardu pavadintos mokyklos atstovai ir K. Povilaitis. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Gimė 1871 m. gruodžio 4 d. Telšių apskrityje, Jomantų kaime.

1886-1900 plaukioja junga įvairiuose laivuose.

1900-1903 m. mokėsi Liepojos navigacijos mokykloje.

1908 m. dirbo didelio laivo "Lithuania" kapitonu.

1909-1913 m. dirbo vieno didžiausių laivų "Birma" kapitonu.

1913-1918 m. vadovavo didžiuliam garlaiviui "Rus".

1923-1933 m. dirbo Klaipėdos uosto viršininku.

1934 liepos 15 d. mirė.

Atminimas

LAIVAS. Ilgą laiką pirmojo Klaipėdos uosto kapitono atminimą sergėjo AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" laivas, kuris pernai parduotas.

Sovietmečiu šis kapitonas nebuvo minimas. 1988 m. buvo įkurta iniciatyvinė grupė Liudviko Stulpino atminimui įamžinti, kurios pirmininku buvo išrinktas Kazimieras Povilaitis. Ji rūpinosi sugriauto paminklo Smiltynės kapinaitėse atstatymu, skulptūrinio biusto prie namo, kuriame gyveno ir dirbo pirmasis uosto kapitonas, pastatymu.

Skulptūrinis biustas buvo pastatytas 1991 m. Jo autorius - Justas Mickevičius, architektas - Petras Šadauskas. Pasak K. Povilaičio, siekiant įamžinti pirmojo Klaipėdos uosto kapitono atminimą teko daug vargti, tačiau tikslas buvo pasiektas.

1997 m. Klaipėdos 28-oji vidurinė mokykla buvo pavadinta jūrų kapitono Liudviko Stulpino vardu. 2006 m. Klaipėdos Liudviko Stulpino pagrindinėje mokykloje atidarytas pirmojo Klaipėdos uosto kapitono muziejus.

Pernai vasarą netoli pirmojo kapitono gimtinės Jomantų kaime atidengtas paminklinis atminimo akmuo "Vėjų rožė".

Daugelį metų šio kapitono atminimą sergėjo AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" laivas "Kapitonas Stulpinas". Deja, pernai jis parduotas.

L. Stulpino name, kuriame jis dirbo 10 metų būdamas Klaipėdos uosto kapitonu, 2006 m. pabaigoje įsikūrė Klaipėdos uosto kapitono valdyba. K. Povilaitis "Vakarų ekspresui" sakė, jog jį džiugina, kad perimtas istorinis palikimas, tačiau apgailestavo, kad pušaitės užstoja L. Stulpino skulptūrinį biustą.

Valentinas UBAS