Pirma krantinė, gilinimas paskui

Pirma krantinė, gilinimas paskui

Kitąmet Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ketina pradėti naudoti pagal paskirtį istorinių laivų krantinę. Jau gal net šiemet bus pradėti jos tvarkybos darbai. Klausimas, ar reikia atlikti įplaukos į Pilies uostelį gilinimo darbus, kad prie minėtos krantinės galėtų atplaukti didesnę grimzlę turintys laivai, kol kas lieka atviras.

Antradienį Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos išvažiuojamasis posėdis vyko AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) ir Klaipėdos pilies uosto, kurio operatorė yra KLR, teritorijoje.

Vienas iš komisijos svarstomų klausimų - ko reikia, kad muziejaus istorinių laivų krantinė, esanti kitoje Pilies uostelio akvatorijos pusėje, galėtų būti pradėta naudoti jau dabar. Muziejininkams buvo įdomi darbo Pilies uostelyje patirtis ir planai. Priminsime, kad KLR koncesijos sąlygomis eksploatuoja ir Pilies uostelį, ir Danės upės krantines, yra Kruizinių laivų terminalo operatorė.

Pilies uostelio kapitono Vilius Bartusevičiaus teigimu, pro pasukamąjį tiltelį gali įplaukti laivai, kurių grimzlė - ne daugiau kaip 2,15 m. Laivas "Olga" išplaukdamas iš uostelio užkabino ir nutraukė šviesolaidį.

Koordinacinės tarybos nariai svarstė, ar būtų galima atlikti gilinimo darbus prie pasukamojo tiltelio. Gylis Pilies uostelio baseinuose 2,15-2,40 m, prie minėtos krantinės - apie 2 m. Nuo 2009 metų, kai pradėtas eksploatuoti Pilies uostas, jo akvatorija nebuvo valoma, nauji gylio matavimai neatlikti.

KLR generalinis direktorius Benediktas Petrauskas paaiškino, kad tarp dviejų krantų yra paklotas diukeris tam, kad būtų galima aprūpinti vandeniu viešbučius. Jis yra maždaug 3,3 m gylyje, ant jo yra uždėtas šviesolaidis, dabar jau apdengtas vamzdžiu. Pasak B. Petrausko, gilinti kokia puse metro techniniu požiūriu dėl to diukerio būtų galima, tačiau KLR, būdamas tik koncesininkas, to daryti negali, tai turto savininkės, t. y. Savivaldybės prerogatyva. Prie vienos nuomonės, kad būtina atlikti gilinimo darbus, komisijos posėdyje neprieita.

Prisiminta idėja, kad visa piliavietė kažkada turi būti apjuosta vandeniu. Buvo manančių, kad galbūt šį klausimą reikėtų kelti prasidėjus šiam projektui? Pasak muziejaus direktoriaus Jono Genio, tai tik tolimos ateities migla. Taip ilgai laikyti tuščią istorinių laivų krantinę tikrai nevertėtų.

Koordinacinė taryba nusprendė pirmiausia kelti Savivaldybei krantinės sutvarkymo klausimą, kad įvairiems darbams, pontonams pastatyti būtų skiriama lėšų. Vėliau rekomenduojama atlikti gylio matavimo Pilies uoste darbus ir išvalyti akvatoriją iki projektinio gylio. O tada, tarybos manymu, reikėtų spręsti įplaukos gilinimo klausimą. Norima, kad prie istorinių laivų krantinės galėtų švartuotis ir iš užsienio atplaukę istoriniai laivai.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder