Pietinis Baltijos krantas: ar bus daugiau burių?

Būtent Klaipėdoje praėjusią savaitę finišavo Gdansko (Lenkija), Kaliningrado (Rusija) ir mūsų uostamiesčio jachtų ir mažųjų laivų uostelius sujungusi regata "South Coast Baltic Boating Rally".

Tiesa, nors keturių valstybių - Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos - pajūrio regionų siekis yra bendras - populiarinti galimybę naudotis Baltijos pakrantės uosteliais sykiu kuriant tradiciją keliauti iš šalies į šalį jūra, kiekviena pusė įžvelgia skirtingas tendencijas.

KANALAS. Nors Kaliningrado įlanka - nemenko dydžio, į patį miestą iš Baltijsko galima plaukti tik specialiu kanalu.

Štai Vokietijoje marinos jau seniai nėra naujiena - šios šalies uosteliuose Baltijos pakrantėje yra kone 15 tūkstančių vietų jachtoms ir mažiesiems laivams. Tačiau vokiečiai susiduria su vandens turizmo entuziazmo silpnėjimu.

"Viena iš mūsų užduočių - atgaivinti krentantį buriavimo populiarumą Vokietijoje. Dabar pas mus daugiausiai buriuoja pokarinė karta, 60-70 metų žmonės, o jaunesni galimybe keliauti vandeniu domisi vangiai", - aiškina Jensas Mazuchas (Jens Masuch), projekto "Marriage" konsultantas, diplomuotas geografas iš kompanijos "Planco Consulting GmbH".

Lenkijoje tendencijos kitos - čia buriavimas sparčiai populiarėja, tad daugėja ir infrastruktūros, atsiranda nauji uosteliai. Pasak Rafalo Galinskio (Rafal Galinski), šio projekto koordinatoriaus Lenkijoje ir Pomeranijos asociacijos "Common Europe" vadovo, siekiama dviejų dalykų - į šias marinas pritraukti daugiau turistų iš Vokietijos, o savus, pradedančius buriuotojus, išvilioti iš vandens turizmo rojumi vadinamų populiariųjų Mozūrijos ežerų į Baltijos jūrą.

Lietuvių galvos skausmai kiek kitokie - ne tik mūsų šalies, bet ir kitų valstybių buriuotojų laukiamas, tačiau po rekonstrukcijos niekaip neatidaromas Smiltynės jachtklubas, iškart po išgilinimo užsekęs Šventosios uostelis, netinkama Drevernos prieplauka.

Tačiau, anot J. Mazucho, tiek lenkų, tiek lietuvių marinų operatoriams aktualūs ir vadybos, valdymo klausimai. Ir būtent pas vokiečius, jo teigimu, būtų galima pasisemti patirties, pasimokyti vieniems iš kitų.

DARBO VIETA. Esant geram orui rusų pasieniečiai bei muitininkai Baltijske dirba štai šiame atvirame "kioske".

Vis dėlto kone didžiausia egzotika, savotiška nepažinta žemė šiame ketvertuke - Kaliningrado sritis. Sykiu turbūt ir stabdys, mat sklandi kelionė pietine Baltijos pakrante iš Štralzundo į, sakykime, Klaipėdą arba atvirkščiai, aplankant šį Rusijos anklavą, neįmanoma be vizų.

Prieš kurį laiką Rusijos Dūmai svarstyti buvo pateiktas projektas, kuriuo siūloma įteisinti 72 valandų bevizį režimą mažaisiais laivais atplaukusiems užsieniečiams. Tokiu būdu jau anksčiau buvo palengvinta buvimo Rusijoje tvarka kruizinių laivų bei lėktuvų keleiviams. Tačiau pataisos dėl buriuotojų nepriimtos - esą Maskva nusprendė palaukti, kol analogiškus sprendimus Rusijos piliečių atžvilgiu priims Europos Sąjunga. Ši to daryti kol kas neskuba.

"Vizos buriuotojams iš Vokietijos, Lenkijos ar Lietuvos - tikrai problema, jos stabdo atplaukiančiųjų skaičių", - teigia Sergejus Žadobka, Kaliningrado buriavimo sporto federacijos prezidiumo narys ir teisėjų kolegijos pirmininkas.

Anot jo, organizuojant tarptautinius buriavimo renginius galima vadovautis Vladimiro Putino nurodymu leisti sportininkams viešėti be vizų, bet paprastų turistų gyvenimo tai nepalengvintų.

O štai ar pats Kaliningradas pasiruošęs priimti daugiau jūra atplaukusių svečių? Sunku pasakyti. Pavyzdžiui, šiomis dienomis vienintelė miesto centre esantis marina pilna, tačiau daugumą vietų užima vietos gyventojų kateriai.

SĄLYGOS tiems, kurie apsistos Kaliningrado marinoje Priegliaus krantinėje, ypatingos nebus - dušas štai toks, dar yra du biotualetai, o "Wi-Fi" ryšys veikia itin silpnai.

"Didelio judėjimo nėra. Vidutiniškai per mėnesį atvyksta apie 20 jachtų iš užsienio. Pavyzdžiui, dabar yra atplaukę net amerikiečiai", - sako Antonas Pavlovskis, marinos operatoriaus - bendrovės "Baltijskaja agentskaja kompanija" - atstovas.

Anot jo, iš šio Priegliaus upės krantinėje įsikūrusio uostelio didelių pinigų uždirbti nesitikima, tad turbūt ir nenuostabu, kad sąlygų šioje marinoje lyginti su, sakykime, esančiomis Gdansko uostelyje, neįmanoma. Tai - greičiau paprasta krantinė su elektra, dviem biotualetais ir trečiajame jų įrengtu dušu.

S. Žadobka įsitikinęs, kad Kaliningradas dar nepasiruošęs priimti daug ir didesnių buriavimo renginių.

"Taip, miesto centre yra nauja marina, bet kaip ji jums patinka? Ir dar ta anglių krova kitoje upės pusėje... Nors teoriškai ji būtų patogiausia, mat yra mūsų jachtklubas, bet jis - tolokai nuo miesto, turistams nepatogu", - teigia jis.

AISTMARĖS. 838 kv. km ploto lagūna, vadinama Kaliningrado įlanka, žavi savo ramiu kraštovaizdžiu.

Nepaisant to, rusai vilčių nepraranda. Kai kurios jų siejamos su 2018 metais Rusijos miestuose, tarp jų - ir Kaliningrade, įvyksiančiu pasaulio futbolo čempionatu bei galimu infrastruktūros pagerinimu.

"Žinote, kaip pas mus Rusijoje - lėtai kinko, bet greitai važiuoja", - aforizmu paaiškina S. Žadobka.

Anot jo, jau netrukus vietų skaičius mažiesiems laiveliams mieste padidės - netoli minėtosios marinos įsikūręs Pasaulinio vandenyno muziejus ketina įrengti savo prieplauką, o miestas pasiruošęs jachtas priimti bent kartą per parą pakeldamas dabar kelią I. Kanto salos link užtveriantį automobilių ir geležinkelio tiltą. Be to, vyksta paruošiamasis darbas dėl uostelio steigimo Pionierske.

BALTIJSKAS, kaip ir prieš keliasdešimt metų, yra karinis uostas.

Tad kada nors plaukimas jachta iš Štralzundo į Klaipėdą užsukant į Kaliningradą bus sklandus. Bet dar ne dabar - tam reikia ne tik paprastų rusų ar lietuvių pastangų, tačiau ir politinių sprendimų. O jie, žinia, labai neskuba - ne tik pietinėje Baltijos pakrantėje, ir Europoje apskritai.

ĮDOMU. Vakariečiams Kaliningrado jūros kanalo vaizdai - tikra egzotika.