Peterburgiečiai pelkėse statosi privatų uostą

Žlugus Sovietų Sąjungai Rusija prarado tam tikrus Baltijos ir Juodosios jūrų uostų pajėgumus. Užtat Sankt Peterburgo uostas susigrąžino istorinę reikšmę, kurią jam suteikė Petras Pirmasis - tapo pagrindiniais Rusijos vartais į Europą. Bronkos uostas - naujas didžiojo Sankt Peterburgo uosto krovinių rajonas.

Realizuojama sena idėja

Pastaruoju metu Sankt Peterburgo uoste kraunama 60 mln. tonų krovinių per metus ir toliau jis nebesivysto - jo galimybės išsemtos. Negana to, uostas yra miesto centre, todėl susiduriama su didžiule transporto kamščių problema. Esant tokiai situacijai, reikėjo ką nors daryti.

Pastatyti Bronkos avanportą idėja labai sena. Už ją politikai balsavo dar 1990-aisiais. Tačiau tai padaryti, kol nebuvo žiedinio Sankt Peterburgo automobilių kelio į Kronštatą, kuris baigtas tiesti tik prieš porą metų, realių galimybių nebuvo. Atsiradus keliui, atsirado galimybė statyti uostą už miesto, mat prie jo tuojau pat įsikūrė gamyklos.

Naujojo uosto statybos iniciatorė ir investuotoja - ribotosios atsakomybės bendrovė "Fenix". Tai inžinerinės pakraipos kompanija, kurioje šiuo metu dirba 28 žmonės. Pasak šios bendrovės vykdomojo direktoriaus Aleksejaus Šuklecovo, Sankt Peterburgo politikai siekia pamažu išvesti uostą iš miesto. Bronka - bandomasis projektas. Anot pokalbininko, situacija šiuo metu Rusijoje pasikeitė, ir jos bankuose užtenka pinigų uostų infrastruktūrai vystyti.

BIURAS. Kol kas naujojo uosto vadovybės biuras tik toks.

Naujo uosto statyba kainuos apie 59,6 milijardo rublių. Privačios lėšos sudarys 43,7 milijardo rublių, federalinio biudžeto - 15,9 milijardo rublių. Tikimasi, kad investicijos atsipirks po 12 metų. Beje, Bronka nėra vienintelis Rusijoje statomas privatus uostas. Privačių uostų daug - ir Primorskas, ir Ust-Luga, ir Vyborgas. Valstybiniai uostai liko tik Rusijos šiaurėje ir Tolimuosiuose Rytuose.

Aplinkosauga - prioritetinis dalykas

A. Šuklecovo teigimu, pietinė Suomijos įlankos dalis buvo paskutinė vieta, kur galima statyti avanportą, nes visur kitur yra gana seklūs krantai. Anksčiau Bronkos vietovė buvo ančių pamėgtos pelkės, jose veisėsi varlės. A. Šuklecovas juokauja, kad po to, kai buvo pradėti pirmieji statybos darbai, sąlygos joms dar labiau pagerėjo - padaugėjo tiek varlių, tiek ančių. Apie tai Rusijos valdžiai nepranešama, kad nesugalvotų nutraukti darbų.

Anot "Fenix" atstovo, statybų metu itin didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai, atliekamas aplinkos monitoringas. Prieš pradedant statybas buvo atlikta daugybė tyrimų. Ši sritis prioritetinė. Pasak A. Šuklecovo, valymo įrenginių dėka tą vandenį, kuris bus išleidžiamas į Suomijos įlanką, bus galima gerti.

Su aplinkosaugininkais ir gamtos saugotojais, be abejo, uosto statytojams tenka daug diskutuoti. Mat atsiranda ir tokių, kurie įrodinėja, kad kertami dar Petro Pirmojo sodinti ąžuolai.

Statoma dviem etapais

Pirmo etapo statybos darbus planuota baigti 2015 m., antro - 2017 m. Tačiau federalinė valstybinė įmonė "Rosmortrans" šiek tiek vėluoja pradėti gilinimo darbus, ji jų ketina imtis tik kitąmet, tad pirmas statybų etapas bus baigtas, ko gero, tik 2016-aisiais.

PELKĖSE. Kyla naujas uostas. 

Naujame uoste dirbs 2319 darbuotojų. Žadama pirmenybę teikti Lomonosovo miesto, turinčio 50 tūkst. gyventojų, žmonėms, kurie dabar važinėja dirbti į Sankt Peterburgą. Jau pradėti rengti specialistai.

Netoli pradėto statyti uosto yra nemažai laisvos žemės, kurią norima parduoti. Tad iškyla grėsmė ir naujam uostui po kurio laiko atsidurti miesto centre. Užtat dedama nemažai pastangų, kad žemė šiame rajone būtų atiduota tik verslui plėtoti. Beje, žemę uosto statytojams miestas išnuomojo tik 5 metams, tai jiems kelia nerimą.

Karaliaus konteineriai ir ro-ro

Bronkos uosto teritorijai, tiksliau, daugiafunkciniam jūrų krovinių kompleksui "Bronka", skirtas 200 ha plotas, iš jų 120 ha teritorijos bus atkovota iš vandens.

Naujame avanuoste planuojama pastatyti didžiulį konteinerių krovos terminalą. Baigus pirmo etapo statybos darbus jame per metus galės būti kraunama 1,4 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), o po antro etapo darbų, kai konteinerių terminalas bus išplėstas, - 1,9 mln. TEU.

Kitas terminalas bus skirtas ro-ro kroviniams. Per metus planuojama jų krauti 260 tūkst. vienetų. Turėti labai daug jų naujajame uoste nesitikima, nes sausuma vis dėlto jų gabenama daugiau nei jūra.

Naujame uoste bus įkurtas ir logistikos centras. Beje, bus atskirai įrengtos aikštelės ir pavojingiems kroviniams, kurie sudarys 15 proc. visų krovinių, atitinkančios visus tarptautinius reikalavimus. Neatmetama galimybė įkurdinti ir vėjo jėgainių parką.

Tiek keltų kompleksas, tiek konteinerių terminalas turės atskirus įvažiavimo kelius.

Gylis - 14,4 m

Ruošiantis statyti naują uostą 2008 metais buvo parengtas Sankt Peterburgo jūrinio laivybos kanalo rekonstrukcijos ir įplaukos kanalo į Bronkos uostą, kurio ilgis 6,4 km, projektai. Valstybės ekspertai juos įvertino teigiamai.

Įplaukos kanalo trasa projektuota atsižvelgiant į jūros kelių rekonstrukciją Bronkos, Kronštato, Lomonosovo rajone ir eis per Lomanosovo seklumą. Įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos, kurios plotis - 380 m, statybos darbus planuojama atlikti dviem etapais: pirmo etapo metu bus pasiektas 11,2 m gylis tiek įplaukos kanale, tiek akvatorijoje, o per antrą etapą - 14,4 m.

Laivai į Bronkos uostą galės įplaukti tik per Sankt Peterburgo uostą. Nuo priėmimo plūduro jiems reikės plaukti 40 minučių. Oro sąlygos naujame uoste tikrai nelepins, nes 4-5 mėnesius teks dirbti ledo sąlygomis, kas, be abejo, sudarys tam tikrų apribojimų.

Didžiuliai okeaniniai laivai naujame uoste nebus priimami, tai bus fiderinių laivų uostas. Pasak A. Šuklecovo, Bronka bus konteinerių terminalas, bet ne jų paskirstymo uostas. Tam, kad jis taptų paskirstymo punktu, reikėtų, kad per metus jame būtų perkraunama 5-6 mln. TEU.