Per Jūros šventę vėl pasigesta jūrinių dainų

Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas J. Liepuonius visų kapitonų vardu dėkojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ne tik už tai, kad ji rėmė Jūrininkų vakarą, ir ne tik jos generaliniam direktoriui Arvydui Vaitkui, kuris šiemet buvo šventinės eisenos globėjas, bet ir jos darbuotojams, eilinėms bitelėms, kurios daug padarė, kad šventė vyktų gražiau.

Vieno kvietimo atsisakė

Beje, jūrininkai buvo raginami protestuoti ir nedalyvauti šventinėje eisenoje dėl AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" padėties. Vis dėlto nuspręsta negadinti šventės. "Visi stengėsi, kad ta eisena būtų graži. Ir Uosto direkcija, ir šventės organizatoriai šaunuoliai. Negi buvo galima visas jų pastangas nubraukti. Tai būtų buvę iš karto pastebėta", - kalbėjo Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas. Anot jo, mitingais, protestais klausimų neišspręsi, reikia sėsti prie derybų stalo.

Pasak J. Liepuoniaus, Jūrininkų vakare kapitonai pasigedo jūrinių dainų. Choro "Božolė" atliekamos dainos gerai, bet jos galėjo būti dainuojamos kur nors miesto aikštėje. Į vakarą susirinko visai kita publika, daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Kai kurie jų net išėjo dėl per didelio garso. "Buvo labai didelis triukšmas. Garso režisieriai, jeigu tokie buvo, dirbo blogai", - sakė J. Liepuonius.

Kai kurie jūrininkai nepatenkinti, kad choras dainavo tokią primityvią dainą kaip "Kapitonas". Buvo ir tokių vakaro dalyvių, kurie mieliau būtų pasiklausę Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vaikinų choro, kuriam leista padainuoti tik vieną dainą. Taigi Jūrininkų vakare pasigesta jūrinių dainų.

Jūrų kapitonų klubo pirmininkas gavo tik vieną kvietimą plaukti Karinių jūrų pajėgų laivu "Šakiai" ir dalyvauti jūroje žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje. Jis jo atsisakė. Situaciją gelbėjo Uosto direkcija. Dalis Jūrų kapitonų asociacijos narių su Uosto direkcijos atstovais padėjo gėlių ant pirmojo uosto kapitono Liudviko Stulpino kapo. Beje, siūloma Agluonos gatvę pavadinti L. Stulpino vardu. Dalis kapitonų su direkcijos kateriu išplaukė į atvirą jūrą ir nuleido vainiką.

Mišiose pasigesta jūrininkų

Pasak Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko Petro Bekėžos, šių metų Jūros šventės naujovė - buvo laikomos mišios už jūrininkus ir uostininkus stačiatikių bažnyčiose Smiltelės gatvėje ir prie "Linkuvos" memorialinės kompozicijos, Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčioje, Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, kurioje dalyvavo vyskupas Linas Vodopjanovas. Pastarojoje pasigesta didesnio skaičiaus pačių jūrininkų.

Šventinė eisena ilgokai užsitęsė, nes joje dalyvavo kur kas daugiau transporto priemonių ir žmonių. Tačiau ji šiemet buvo žymiai gyvesnė nei ankstesniais metais. Kadangi užtruko eisena, Jūrininkų vakaras prasidėjo vėliau. Pasak P. Bekėžos, norinčiųjų jame dalyvauti jūrininkų skaičius vis didėja. Kai kuriems jūrininkams atrodo, kad pernai Jūrininkų vakaras buvo "stipresnis" nei šiemet.

Pats P. Bekėža priekaištų turėtų televizijai, kuri transliavo koncertą Kruiziniame laivų terminale, ir nesuprasi, kur tas koncertas vyksta, ar Klaipėdoje, ar Rietave, ar Kaune. Tik tiek, kad retkarčiais buvo matyti praplaukiantys laivai. "Nereikia, kad ištisai viską parodytų, bet bent jau fragmentus tų renginių, kurie turėjo jūrinės dvasios, buvo galima parodyti. Be to, renkant atlikėjus, kurie koncertuoja Klaipėdoje per Jūros šventę, būtina reikalauti, kad jie savo repertuare turėtų bent pusę jūrinių dainų", - sakė LJS pirmininkas.

P. Bekėžos manymu, VšĮ "Klaipėdos šventės" komanda dirba gerai. Paimtas geras startas, vis daugėja jūrinių akcentų, gražėja pati šventė, gerėja ir puoselėjamų tradicijų kokybė. Anot jo, nemažai prie to prisideda ir Lietuvos jūrų muziejus, ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, kurie savo renginiais paįvairina Jūros šventę.