Penktasis triumas

Humoro ir savikritikos jausmo neturintiems žmonėms šio skyrelio žinučių skaityti nerekomenduojame.

Moters rauda

Viena ponia, labai mėgstanti stintas, pasipiktino, kad žvejai, prekiaujantys turgelyje prie "Akropolio", už stintų kilogramą, ir dar tokių negražių, sumaišytų su sniegu, praėjusį penktadienį prašė 12 litų. Ji nesupranta, kodėl jie taip plėšia paprastus Lietuvos gyventojus, juk patys neaugina žuvų, tik jas pagauna, ir viskas. Jie juk ne ūkininkai, kurie veisdami kiaules turi nemažai darbo įdėti - jas šerti, skersti ir t. t. Pasak jos, jeigu žvejams trūksta kvotų, tegu jie kovoja su valdžia, o ne prieš liaudį eina.

Be to, jai kilo įtarimas, ar tik žvejai su parduotuvių prekybininkais nederina kainų, žodžiu, ar nėra tarp jų kokio nors susitarimo, kaip tarp farmacininkų.

Mat ji pastebėjusi, kad parduotuvėse stintos kilogramas, kol nepradėję pardavinėti žuvgaudžiai, kainavęs 12 Lt, o dabar - jau 15 Lt, bet žuvelė graži. Moteriai, menančiai tuos laikus, kai šios žuvies kilogramą buvo galima nusipirkti už 4 Lt, atrodo, kad šiais laikais stinta jau tapo auksine žuvele. Mat šeimai pavalgyti vieno kilogramo neužtenka, reikia mažiausiai dviejų. "Tai kas įperka Lietuvoje tas stintas?" - klausia ji.

Privatizavimo poezija

Prasidėjus pirmajai laivyno privatizavimo bangai, jūrininkai kūrė įvairius eilėraščius, šlovinančius šį reiškinį, pavyzdžiui: "Mes pūvam gyvi vandeny, o mus privatizuoja."

Artėjant antrajai laivyno, net Smiltynės keltukų, privatizavimo bangai baltosiomis eilėmis prabilo ir motoristai:

Mes laivyną išparduosim,
Švedams, danams dovanosim.
Mums paliks tiktai valtelės -
Vieškelis keliauti į Europą.

Ko bijo direkcija?

Doram klaipėdiečiui, nors šiek tiek besidominčiam Klaipėdos uosto reikalais, kilo klausimas, kodėl Uosto direkcija šoka pagal "Smeltės" dūdą? Užsimanė ji, kad pas ją plauktų dideli laivai konteinervežiai, galintys paimti ne 2 tūkst. TEU (konteinerinių dėžių), o po 6 tūkstančius. Sugalvojo mat padaryti Klaipėdoje konteinerių paskirstymo uostą. Dideli laivai suveža čia konteinerius, o paskui mažiukai juos išplukdo į visas keturias pasaulio puses. O direkcija tuojau susiruošė gilinti laivybos kanalą, platinti laivų apsisukimo vietas ir pakloti kokius 72 mln. litų, jeigu ne daugiau.

Kodėl direkcija pasiryžo kasti kanalą, juk jai naudingiau, kad atplauktų 3 laivai, gabenantys po 2 tūkst. TEU, nes iš trijų mažų laivų ji gautų daugiau rinkliavų nei iš vieno didelio? Kodėl ji turi galvoti apie Lietuvos ekonomiką, jeigu visam Vilniui, gal tik išskyrus vieną jo gyventoją Eligijų Masiulį, nusispjaut į uosto reikalus? Kodėl negalima pasakyti, kad pas mus turi plaukti tik laivai, gabenantys po 2 tūkst. TEU, o didesnių mes nepriimame?

Atsakymas. Atsižvelgdama į tai, kad visas pasaulis eina nežinoma globalizacijos linkme, direkcija bijo, kad po tokio pareiškimo, Klaipėdos uostas liks visai be laivų.

KARDŽUVĖ