Penktasis triumas

Humoro ir savikritikos jausmo neturintiems žmonėms šio skyrelio žinučių skaityti nerekomenduojame. Prieš laikrodžiui mušant dvylika prasminga apžvelgti praėjusius metus, kad Naujuosius sutiktume apsivalę sielą. Spausdiname tradicines metų nominacijas, kurias ne konkurso būdu, o tiesiog diktato principu skyrė "Penktojo triumo" redkolegija.

Pasaka apie ministrą

Gyveno kartą Vilniuje toks beveik žmogus. Jis ir atrodė beveik kaip žmogus, ir valgė kaip žmogus, ir vaikščiojo kaip žmogus, tačiau buvo ministras. Šis ministras padėdavo visiems, kas tik norėdavo su kuo nors susisiekti: lietui su žole, vyrams su moterimis, vaikams su tėvais, arkliui su rugiagėle, lapėms su vištomis, o ypač batui su keliu. Tačiau jei Vytauto Landsbergio pasakoje niekas plačiame pasaulyje nežinojo, kaip jis atrodo, nes susisiekimo ministras buvo labai negražus ir saugodavosi, kad niekas jo nepamatytų, tai dabartiniam ministrui Eligijui Masiuliui nereikia dirbti užsirakinus savo kabinete su nuleistomis užuolaidomis, į darbą atvažiuoti automobiliu užtamsintais langais. Jis yra sveikas ir dailus tarsi kokia panelė. Ir susisiekti su ministru vis dar galima telefonu - dar nespėjo išpuikti. Svarbiausia, kad žmonės nesuprastų, kad ministras yra nebereikalingas, kad visi džiaugtųsi žemėje ir galvotų, koks nuostabus žmogus yra tas ministras.

Metų skandalistė

E. Gentvilo atrinktieji privalės dirbti skaidriai ir pagal jo muziką.

Be jokios abejonės, Metų skandalistė - tai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su naujuoju vadu Eugenijumi Gentvilu priešakyje. Vien tai, kad pastarasis laimėjo konkursą eiti tokias pareigas, - jau skandalas, o kur dar visi jo pareiškimai kreiptis į prokuratūrą ir sabotažo uoste paieškos? Naujasis generalinis direktorius taip greitai įsijautė į vaidmenį, kad pradėjo ieškoti sliekų net po jūros dugne gulinčiais akmenimis. Ir jo darbas buvo pastebėtas - netrukus sulaukė grasinimo nužudyti.

E. Gentvilas daug ką suprato, išskyrus vieną dalyką - iš kur uosto akvatorijoje vis atsiranda ir atsiranda naujų akmenų, trukdančių laivybai. Gal užsakytas Neptūnas persistengė, nes jų pribarstė tiek, kad viena UAB "Klaipėdos hidrotechnika" nebespėjo jų kelti, teko dar vieną bendrovę samdyti.

Metų praradimas

Šiemet netekome Sigito Dobilinsko - kaip Uosto direkcijos generalinio direktoriaus, Algirdo Kamarausko - kaip Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus, Algirdo Žukausko - kaip AB "Smiltynės perkėla" generalinio direktoriaus ir pasukamojo tiltelio.

Naujasis Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė prarado atostogas ir 3 kg svorio, o senasis dar ne tiek praras vaikščiodamas po teismus. A. Žukauską buvo būtina pašalinti, nes jis būtų gulęs ant geležinkelio bėgių ir neleidęs privatizuoti "Smiltynės perkėlos" ir juo labiau parduoti naujų keltų, statytų Bulgarijoje.

Metų kulkosvaidininkė

Grėsmingai posėdžiaudavo Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija, kurią sudaro rinktiniai Klaipėdos ereliai.

Šis garbingas titulas atiteko Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijai, vadovaujamai Benedikto Petrausko, orkestrui, kuriam bando diriguoti Alfonsas Bargaila.

Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija šiemet apskritai pritilo, kitaip sakant, sudėjo ginklus. Kai buvęs seimūnas Vaclovas Stankevičius už per daug gerą darbą buvo ištremtas į Kaliningradą, jūrininkai Vilniaus padangėje liko našlaičiai.

Kas kad klaipėdietiškoji komisija šaudė tuščiais šoviniais, bet ji nors šaudė ir buvo pastebėta.

Metų "nutarkuotasis"

Kai visus metus esi "tarkuojamas", nieko kito nebelieka, kaip tik užsimerkti ir duoti kvailiams kelią.

Bene daugiausia kritikos šiemet teko atlaikyti Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui. Jis buvo kaltas, jeigu žvejyba Baltijos jūroje nesisekė, jeigu menkės kaina buvo per didelė ar per maža. Jam teko atsakomybė ir už prastas oro sąlygas Klaipėdoje, ir už krizę Lietuvoje. Ir nugriauti jį žadėta, ir susprogdinti, ir privatizuoti, ir milijoną litų už jo statybą liepta grąžinti, bet jis vis dar stovi išdidžiai, nes yra toks vienas Baltijos šalyse.

Metų "pieštukas"

Štai jis - "Begos" pieštukas.

Geriausiu metų pirkiniu "Penktasis triumas" išrinko arogantiškosios jūrų krovos kompanijos "Bega" įsigytą jachtą. Šiemet bendrovė tiek daug visko pirko, kad laivo įsigijimą jos vadovybė prilygino pieštuko pirkimui. Žinoma, tai ne raudonmedžio jachta kurią pasistatė vilnietis ir atgabeno į Klaipėdą, bet irgi verta dėmesio - ji naudojama krantinėms apžiūrėti.

Tik va fantazijos laivams pavadinti Klaipėdos uoste trūksta. Nors, kita vertus, gal kompanijos susirgo didybės manija? "Bega" savo laiveliui davė "Begos" vardą, o KLASCO dar geriau pasielgė - vilkikus pavadino "KLASCO 1" ir "KLASCO 2".

Metų sapnas

Pradėjusiam eiti Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas Eugenijui Gentvilui ėmė sapnuotis keisti sapnai. Kartą jis susapnavo, kad pats UAB "Klaipėdos hidrotechnika" generalinis direktorius Pranciškus Jurgutis siūlo jam 200 tūkst. Lt kyšį. Paprastai žmonių, neturinčių valdžios užtarimo, sapnus aiškina sapnininkų specialistai ir būrėjai, o uosto vadovo sapną aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba, t. y. STT.

Metų reporteris

Metų reporteriu tapo žurnalistas, miškelyje prie prekybos centro "Studlendas" ieškojęs lašišų. O buvo taip. Savaitgalį budėjo jūrine tematika rašantis reporteris. Paskambinę į redakciją žmonės pranešė, kad po mišką vaikščioja briedžiai. Baisu, niekas nežino, kodėl jie atsirado, ir svarbiausia, ar nėra pavojingi dvikojams. Reporteriai tuoj nulėkė į nurodytą mišką. Jis pasirodė esąs didelis, ir jame surasti briedžius buvo tas pats, kas adatą šieno kupetoje. Sutriko - ką daryti? Ir puolė jie žmonių klausinėti, ar šie nematę briedžių. Girdi - pagyvenusių žmonių pora kalba rusiškai. Prišoko prie jų ir klausia "Skažite, a vy v liesu slučaino nevideli lasosia? (Sakykite, ar jūs miške atsitiktinai nematėte lašišos?) Reikėjo matyti klausiamo vyro akis... Tačiau jis buvo ne iš kelmo spirtas, greitai suprato situaciją: "Naverno vy sprašivajete pra losia?" ("Tikriausiai jūs klausiate apie briedį?")

Metų gėda

Amerikonai sugėdino lietuvius.

Kadangi klaipėdiečiai apsileidę, nesugeba susitvarkyti aplinkos, tad atplaukė pilnas amerikonų karo laivas tvarkos daryti. Jie Melnragės paplūdimiuose surinko per toną šiukšlių. Amerikonams talkino net pats Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas Olegas Mariničius, tiesa, dirbęs inkognito su adjutanto priedanga.

Metų kraujas

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai negaili savo kraujo, t. y. tapo dosniausiais metų donorais. Jie vaikšto išbalę kaip popieriaus lapai ir laukia kitų metų, kad vėl galėtų duoti kraujo. Žinoma, jie sveiki - juk senovėje įvairias ligas gydydavo būtent kraujo nuleidimu. Šita akcija sugalvota tam, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių turėtų jūreiviško kraujo, norėtų plaukti į jūras ir vandenynus.

Metų liežuvis

Tolimojo plaukiojimo kapitoną Sigitą Šilerį būtų galima pavadinti net ne metų, o laikmečio liežuviu. Jis ir pats prisipažįsta: "Turiu Dievo dovaną - galiu daug ir ilgai kalbėti." O jo oratorystės menas paremtas labai paprastu prieštaravimo principu. Kai visi sako, kad reikia jūrą mylėti, jis prieštarauja ir liepia mylėti moteris, o jūrą prisako gerbti. Gavęs šį titulą kapitonas kalbas sako ne tik per visas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos šventes ar jūrinių knygų pristatymus. Neseniai jis buvo pakviestas sakyti sveikinimo kalbą klaipėdiečiams naujametę naktį prie miesto eglutės vietoj Klaipėdos mero. Iš pastarojo dar negautas atsakymas, ar neprieštaraus.

Ne, čia ne A. Varnas, o tailandietis laivų remontininkas. A. Varnas bando įminti mįslę, kaip jo cigaretė neužgęsta po vandeniu.

Metų geografas

Buriuotojas Andrius Varnas su savo jachta "Ragainė II" kitąmet ruošiasi plaukti Adeno įlanka - nori pamatyti, kaip atrodo Somalio piratai. Apiplaukęs Žemės rutulį jis išleis knygą "Pasaulis iš Varno skrydžio". Joje bus unikalių nuotraukų iš įvairiausių sunkiai pasiekiamų pasaulio kampelių. Kad ir tokių kaip ši.

Metų dosnioji

Nors už lango krizė, nors visi taupo iš pasiutimo, KLASCO liko ištikima tradicijoms. Šiemet ji ne tik savo darbuotojams kalakutus dovanojo prieš Kalėdas, neišvaikė sportininkų ir neatleido iš darbo dokininkų, bet ir žurnalistus nuvežė į vieną didžiausių pasaulyje uostų - Roterdamą. Taip pasielgė, žinoma, iš savanaudiškų paskatų - nenori, kad jie tikėtų pasakomis apie didžiules krovos galimybes Klaipėdos uostelyje. Žodžiu, labai praplėtė rašančiųjų apie uostą akiratį. Gerai, kad bendrovės vadovybė niekados nesužinos, jog Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalas žurnaliūgoms padarė didesnį įspūdį nei kranai, konteinerių terminale dirbantys be žmonių.

Metų Donkichotas

Kapitonas E. Astikas - kilnios sielos riteris.

Šis titulas be jokių kalbų atitenka tolimojo plaukiojimo kapitonui Eimučiui Astikui. Mat jis nori priversti locmanus dirbti ir per audrą, o ne kortomis lošti ir pasitikti laivus jau vartuose. Jam nepatinka, kad locmanai neturi romantikos jausmo, nerizikuoja savo gyvybe ir sveikata audringoje jūroje perlipdami iš katerio į laivą. Beje, šiemet kapitonas vėl sugrįžo pas savo Dulsinėją, nes geresnės už ją moters Klaipėdos krašte nerado.

Metų dvikovininkas

Jūrų perkėlos terminalo vadovas V. Grigalauskas kaip varlė prieš dalgį šoko prieš danų valdomos kompanijos atstovus.

Juo tapo KLASCO padalinio Jūrų perkėlos terminalo vadovas žemaitis Vaclovas Grigalauskas. Jis vienintelis išdrįso numesti baltą pirštinę ir iškviesti į dvikovą ne bet ką, o danų kompaniją DFDS LISCO. Tai ji išstūmė iš Klaipėdos uosto visas kitas linijas, tiksliau vieną, tai per ją Jūrų perkėlos terminalas neteko dalies pajamų. Be to, DFDS LISCO organizuoja lietuvaičiams keliones laivu, idant šie galėtų apsipirkti Vokietijoje ir šiais sunkiais laikais ragina kraštiečius uždirbtus pinigus atiduoti vokiečiams. Žinių, ar pirštinė pakelta, neturime.

Metų griūtis

Pagaliau šiemet prieš pat didžiųjų burlaivių regatos "The Tall Ships' Races" finišą Klaipėdoje buvo nugriauta vos besilaikiusi AB "Klaipėdos laivų remontas" tvoros dalis, vadinamoji Berlyno siena. Nors išgriauta tik nedidelė skylutė, tačiau jos pakako, kad klaipėdiečiai būtų priartinti prie marių.

Metų gaisras

Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas tiesiai šviesiai pasakė, kad Klaipėdos uostas gaisrų gesinimo laivo už 25 milijonus litų nepirks, 2 mln. Lt per metus nemokės už jo eksploatavimą. O Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė, kad uostas vėliau ar anksčiau tokį laivą privalės turėti.

Metų Pelenė

Labiausiai šiemet buvo juodinama UAB "Klaipėdos hidrotechnika". Tačiau pasakos apie Pelenę siužetas Klaipėdos uoste kiek kitoks. Iš pradžių "Klaipėddos hidrotechnika" buvo uoste karalienė, todėl kad viena laimėdavo visokių hidrotechninių darbų konkursus, gyveno prabangiai ir be rūpesčių. O paskui nei iš šio, nei iš to, likimo ratas kad pasisuko, tai pasisuko... Dabar ji tapo Pelene, kurią skriaudžia ne tik piktoji pamotė Uosto direkcija, bet ir teismai kėsinasi bankroto bylą kelti. Beliko viena išeitis - iš už jūrų marių turi atvykti gražuolis turtingas princas su auksine kurpaite. Jei "Klaipėdos hidrotechnika" sugebės į ją įkišti koją, bus išgelbėta. Jeigu pasakos pabaiga bus laiminga, ir uostas lengviau atsikvėps.

Metų paslaptingasis

P. Jurgutis bendrauja tik elektroniniu paštu.

UAB "Klaipėdos hidrotechnika" generalinis direktorius Pranciškus Jurgutis su žiniasklaidos atstovais nebendrauja akis į akį, lyg būtų užburta pabaisa, telefonu irgi nesikalba. Su juo galima susisiekti tik mistiniu elekroniniu paštu, kurio adresas [email protected]. Sunku patikėti, kad pats generalinis žmogus atsakinėja į žurnalistų klausimus ir rašo pranešimus spaudai. Negi tiek jau nusigyveno, kad atstovo spaudai nebeišgali pasisamdyti. O jeigu pasisamdė, tai kodėl slepia, dienos šviesos neleidžia pamatyti?

Metų muzikantė

Ja pavadinome AB Vakarų laivų gamyklą. Ne todėl, kad prieš Kalėdas nupirko reikalingiems žmonėms ir ne tik jiems puikų varpų, kuriais grojo žavingi estukai iš Talino, koncertą.

Toks titulas gamyklai, kurioje džiruojamas metalas skamba kaip varpai, skirtas todėl, kad ji pastatė unikalų laivą - gandrą "Windlift 1", galintį braidyti po jūras ir aptarnauti vėjų jėgainių statybos parką.

Metų našta

Uosto direkcija gudriai išsisuko perleisdama paminklo "Albatrosas" žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir laivams statybos rūpesčius miesto savivaldybei. Nebereikės susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui grasinti Uosto direkcijos generaliniam direktoriui Eugenijui Gentvilui, kad jeigu paminklas 2010-aisiais nebus pastatytas, teks jam pačiam stoti ant postamento. Klaipėdos mero niekas negali pastatyti, o jeigu ir pastatytų, tai neilgai stovėtų.

KARDŽUVĖ