Klaipėdiečiams situacija pasaulyje - dzin?
Rimtoji akademinė Lietuvos jūrinė visuomenė ne juokais pasipiktino tuo, kad šiemet Jūros šventės pagrindinis akcentas - piratai. Dieve švenčiausiasis, šie niekšai bus garbinami kaip tik tais metais, kai Tarptautinės jūrų organizacijos(IMO) pasirinkta Pasaulinės jūrų dienos tema - "Piratavimas: styguojamas atsakas".
Somalio piratai vos ne kas savaitę užgrobia po jachtą ar tanklaivį. Šiuo metu jūrų plėšikai yra užgrobę daugiau kaip 30 laivų ir laiko beveik 700 įkaitų. Keturi amerikiečiai, buvę įkaitais, nužudyti. Čia jau menki juokai. IMO imasi visų priemonių siekdama politiniu lygiu didinti spaudimą, kad kuo skubiau būtų išlaisvinti piratų šiuo metu įkaitais laikomi jūrininkai. Negi Jūros šventės Klaipėdoje organizatoriai gyvena bunkeriuose, į kuriuos pasaulio naujienos neprasiskverbia? Ar toks akcentas pasirinktas šiemet siekiant tyčia paerzinti pasaulį?
Būtent šiemet telkiamos pastangos pasaulyje rengiant globalų atsaką į šiuolaikinio piratavimo ir laivų ginkluotų užpuolimų keliamus iššūkius. IMO imasi koordinuoti atskirų valstybių, regioninių institucijų pastangas žabojant piratavimą ir laivų ginkluotus užpuolimus. Pasaulis tobulina rekomendacijas, nurodančias laivų savininkams, kaip kovoti su piratavimu, siekiama efektyvesnės karinių jūrų pajėgų pagalbos ir t. t.
O klaipėdiečiai per Jūros šventę garbins piratus norėdami suteikti šventei daugiau jūrinės dvasios? Negi Somalio piratai yra patys didžiausi jūrininkai?
Visai be reikalo rimti žmonės piktinasi šiuo dalyku. Drąsiai savo Jūros šventės akcentu pasirinkdami piratus Lietuvos uostamiesčio gyventojai nori parodyti, kad jie nebijo nei Somalio, nei kitų piratų, nei IMO, nei EMSA, nei ES, nei EK, nei kitų baubų.
Šventosios uostas - ne sąvartynas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas nepasididžiavo ir prieš rinkimus į savivaldybes nudardėjo į Šventąją susitikti su jos gyventojais. Ir ne rinkimai jam tada buvo galvoje. Kitiems draudė varyti politinę agitaciją, tačiau pats nesigėdino to daryti. Lietuvos uosto vadovas įžūliai ragino šventojiškius būti savo miesto patriotais - nemesti senų šaldytuvų bei viryklių ir kitų buitinių atliekų į Šventosios uosto akvatoriją.
Dalykas tas, kad po gerų poros mėnesių Šventosios uostelyje jau turėtų pradėti švartuotis mažieji laiveliai. Galbūt atplauks jachtų net iš užsienio. O prieš tai dar bus atliekami šiokie tokie akvatorijos gilinimo darbai. E. Gentvilas turi karčios patirties, pasisemtos dar tais laikais, kai jis buvo Klaipėdos meras. Kai tik žmonės sužinojo, kad bus valomi Žardės tvenkiniai, rajono gyventojai masiškai pradėjo tempti ir mesti į juos viską, kas nebereikalinga, netgi senas spintas ir veidrodžius. Todėl dviejų uostų vadovas baiminasi, kad taip nenutiktų ir Šventojoje, kuri netrukus turi pavirsti Švedijos kurortu Visbiu.
Žvejoja jau ir jachtos
Įdomus reiškinys pastebėtas pernai metams baigiantis. Pramoginiai laivai puolė keisti veiklos pobūdį ir metėsi į žvejybą. Ne, ne su meškerytėmis žuveles traukti pradėjo, o tinklais greibti, kitaip sakant, ėmėsi komercinės žvejybos. Pramoginio laivo stovumas juk kitaip apskaičiuotas, plaukdamas su laimikiu, didesniu už patį laivą, jis gali apsiversti ir priburbuliuoti. Bet kam tai rūpi? Tradiciškai paklausite, o kur kontroliuojančios valstybinės institucijos, įpareigotos mažinti naštą verslui? Atsakome - savo vietoje. Žmonės kalba, jog tokį pramoginių laivų persikvalifikavimą laimino pati Žemės ūkio ministerija, išduodama jiems kvotas. O ką, dar nė vienas naujai iškeptas žvejys nenuskendo. O jeigu nuskęs, tada apskritai uždraus laivams plaukti į Baltijos jūrą, ir taškas.
Rašyti komentarą