Pavojinguosius krovinius sandėliuoti Klaipėdos uoste draudžiama

Dėl sprogimų Beirute Libano premjeras apkaltino sandėlį uoste, kuriame buvo laikoma 2 750 tonų amonio nitrato. Jis čia buvo laikomas netinkamomis sąlygomis 6 metus. Rusijos žiniasklaida praneša, kad tos amonio nitrato trąšos buvo konfiskuotos iš laivo, priklausiusio Rusijos piliečiui. Pasak Libano Raudonojo Kryžiaus, sprogimų metu žuvo daugiau nei 100 žmonių, o dar daugiau kaip 4 000 buvo sužeisti. Beiruto gubernatoriaus teigimu, namus prarado 300 tūkst. žmonių, o padaryta žala vertinama 5 mlrd. dolerių.

Kraunamas tik kalis

"Amonio salietra pagal pavojigumą yra priskiriama 5.1 klasei. Tai pavojingas sprogus ir degus krovinys. BKT per 22 veiklos metus niekada nekrovė nė vienos tonos amonio salietros ir nežada krauti. Mes neturime pavojingų krovinių, nekrauname nei sprogių, nei degių medžiagų. Norėdama jas krauti įmonė turi turėti sertifikatą. Mes neturime tokios licencijos, mūsų sandėliai net nepritaikyti pavojingų krovinių krovai. Mes krauname tik kalio trąšas. Kalis yra nedegus, nesprogus ir nepavojingas. Amonio salietrą krauna viena Klaipėdos uosto kompanija, bet tik fasuotą, kas nėra pavojinga. Palaidos amonio salietros niekas mūsų uoste nekrauna", - sakė UAB Birių krovinių terminalo (BKT) generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas.

Laikomi trumpai

Žiniasklaidos prašymu situaciją Klaipėdos uoste apžvegė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pavojingų krovinių inspektorė Renata Strazdauskienė. Jos teigimu, pavojingieji kroviniai, gabenami per Klaipėdos uostą, yra griežtai kontroliuojami. Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jie mūsų uoste yra perkraunami, saugomi laikinai ir nėra sandėliuojami. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės pavojinguosius krovinius sandėliuoti uosto teritorijoje draudžia. Jie gali būti įvežami į uostą tik norint toliau transportuoti ir laikomi tiek, kiek reikia atlikti technologinį procesą.

Uosto ūkiniai subjektai, kraunantys pavojinguosius krovinius, turi turėti įrengtas specialias aikšteles, skirtas laikinai juos sandėliuoti. Specialistės teigimu, Klaipėdos uosto kompanijos, užsiimančios pavojingųjų krovinių perkrovimu, turi jų specialistus. Pagal Civilinės saugos įstatymą tokios kompanijos rengia ir rizikos analizę, ir avarijų likvidavimo, ir parengties ekstremaliomis situacijomis planus, kaupia neutralizuojančias medžiagas, organizuoja pratybas, kad darbuotojai mokėtų elgtis įvykus nelaimingam atsitikimui. Įmonės, siekiančios krauti konkretų krovinį, turi būti atestuotos Lietuvos transporto saugos administracijos.

Informaciją apie pavojinguosius krovinius kuruoja atsakingi Uosto kapitono tarnybos darbuotojai. Jie kontroliuoja šių krovinių pakrovimą, iškrovimą, judėjimą ir laikiną saugojimą uoste. 2019 metais pažeidimų, susijusių su pavojingųjų krovinių krova Klaipėdos uoste, neužfiksuota.

Beje, pavojingųjų krovinių transportavimą reglamentuoja Tarptautinis pavojingųjų krovinių vežimo jūra kodeksas, Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais, Tarptautinis pavojingąsias suverstines chemines medžiagas gabenančių laivų statybos ir jų įrengimo IMO kodeksas, Tarptautinė teršimo iš laivų prevencijos 1973 m. konvencija ir 1978 m. jos protokolas. Visi uostai ir laivai privalo vykdyti šiuos reikalavimus. Kiekvienas pavojingas krovinys privalo būti gabenamas laikantis IMDG kodekso numatytų taisyklių.

Visi kroviniai yra matomi

Visus Klaipėdos uoste kraunamus krovinius Uosto direkcijos darbuotojai mato skaitmeniniame žemėlapyje, kuris sukurtas ES finansuojamo projekto HAZARD metu. Įdiegta skaitmeninė pavojingųjų ir aplinką teršiančių krovinių kontrolės informacinė sistema. Joje susisteminama visa informacija apie uoste kraunamus pavojinguosius krovinius, jų rūšis, pavojingumą, realiu laiku matomi visų uoste esančių meteorologinių ir oro taršos stotelių duomenys, pateikiama informacija apie uoste esančių priešgaisrinių hidrantų ir sklendžių išdėstymą. Sistema skaitmeniniu pavidalu leidžia matyti visą Klaipėdos uostą, todėl bet koks taršos nuokrypis ar įvykusi galima avarija yra akimirksniu fiksuojama ir matoma, informacija operatyviai perduodama atsakingiems asmenims ir institucijoms.

Pavyzdžiui, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, dar prieš atvykdami į galimą avarijos vietą Klaipėdos jūrų uoste, turi visą susistemintą informaciją apie tai, kokioje vietoje kokios medžiagos sukėlė avariją, kaip ją likviduoti, kaip teršalai ar kitos medžiagos gali pasklisti, kaip tai gali paveikti aplinkines teritorijas, kur yra išdėstyti gaisriniai hidrantai, kur yra sklendės ir t. t.

Amonio nitrato trąšų apyvarta Klaipėdos uoste 2019 m. sudarė iki 4 proc. visos trąšų apyvartos. Skystas amonio nitratas Lietuvos uoste nėra kraunamas.