Pataisai nepritaria nei profsąjunga, nei laivų savininkai

Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) vykdančiojo direktoriaus Gintauto Kutkos teigimu, pagrindinė nepritarimo pataisai priežastis - reikalavimas išbūti reisuose ilgiau kaip 183 paras. Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža sako, kad LJS siūlymas buvo atleisti visus jūrininkus nuo šio mokesčio, o tas 183 parų siūlymas atsirado Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos iniciatyva pataisos projekto svarstymo metu. LJS to nesiūlė.

Kas siūloma?

Priminsime, jog šiemet rugsėjo pabaigoje Seimas balsavimu pritarė Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo projektui. Jame teigiama, kad neapmokestinamosioms pajamoms yra priskiriamos jūrininko už darbą laivo reiso metu gautos pajamos, jeigu jis per kalendorinius metus buvo reisuose ilgiau kaip 183 paras.

Pagal nuo 2009 m. sausio 1 d. galiojančią minėto įstatymo redakciją, neapmokestinamosioms pajamoms yra priskiriamos jūrininkų už darbą laivo, įregistruoto Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybės jūrų laivų registre, reiso metu gautos pajamos. Kitaip sakant, apribojimo, kiek reikia išbūti jūroje, nėra.

Pergalės nespėta atšvęsti

Mūsų valdžia nė piršto nepajudino, kad pasirūpintų savo žmonėmis. Ji net negali pasakyti, kiek pajamų mokesčių jūrininkai jau sumokėjo. Petras BEKĖŽA, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas

Prieš beveik dvejus metus dirbantys laivuose, plaukiojančiuose su trečiųjų šalių vėliavomis, Lietuvos jūrininkai pasijuto esą diskriminuojami. Beje, Lietuvos laivuose dirbančių jūrininkų būtų galima priskaičiuoti daugiausia 2,5 tūkstančio. P. Bekėžos manymu, EEE laivuose dirba daugiausia apie 3 tūkst. jūrininkų, o apie 10 tūkstančių jų dirba trečiųjų šalių ir vadinamųjų patogių vėliavų šalių laivuose.

Lietuvos jūrininkų registre yra per 18 tūkst. jūrininkų. Tačiau iš jų aktyvūs yra, t. y. turi galiojančius jūrinius dokumentus ir dirba, tik per 6 tūkst. Nors tikslių duomenų nėra, skaičiuojama, kad per 5 tūkstančius Lietuvos jūrininkų dirba užsienio laivuose, o kiek iš jų dirba EEE ir kiek trečiųjų šalių laivuose, statistikos nėra. Taigi keliems tūkstančiams Lietuvos jūrininkų vadinamasis Seimo naktinis posėdis pablogino sąlygas, nežinoma.

Didelių LJS narių ir kitų jūrinių institucijų atstovų pastangų dėka nuo 2004 iki 2009 metų visi Lietuvos jūrininkai nepriklausomai nuo to, kokios šalies laivuose jie dirbo, buvo atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio, jiems buvo taikomas nulinis tarifas. Priėmus pataisą ir pradėjus jai galioti nuo 2009 m., šalies jūrininkai ir vėl pradėti skirstyti į dvi grupes - privilegijuotuosius ir ne. Tam labai priešinosi LJS ir pasiekė, kad Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija inicijuotų pataisą Seime.

Tuo metu, kai, rodėsi, galima švęsti pergalę pasiekus tikslą, pataisą, kuriai, kaip dabar aiškėja, yra nemažai nepritariančių, tarp jų ir LJS, vetavo Respublikos prezidentė.

Padidėtų samdos kaštai

LLSA nepritaria pataisai, kuriai pritarė Seimas. Visų pirma laivų savininkai mano, kad siūlomas minimalus darbo reisuose 183 parų laikotarpis pridarys daug praktinio jo pritaikymo ir apskaičiavimo problemų. Šiuo metu taikomas gyventojų pajamų mokesčio išskaičiavimo periodiškumas nėra suderinamas su numatytu minimalaus buvimo reise periodiškumu. Taigi iki tol, kol jūrininkas surinks tą 183 dienų buvimo reisuose skaičių, darbdavys turės išskaičiuoti iš jūrininko mokamo darbo užmokesčio gyventojų pajamų mokestį. Jūrininkas sumokėtą mokestį galės susigrąžinti tik kitais metais deklaruodamas pajamas.

Kita vertus, toks siūlomas minimalus parų skaičius yra labai nepraktiškas, nes jūrininkas daugiau kaip 183 dienas išbūti reisuose per kalendorinius metus negali, pasak G. Kutkos, dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, tiek dienų niekaip negalėtų surinkti tik vasarą diplomą gavęs jūrininkas. Toks niuansas, suprantama, neprisidės prie jūrininko profesijos populiarinimo tarp jaunų žmonių.

Nepavydėtinoje padėtyje gali atsidurti dar ir susirgę, atostogaujantys jūrininkai. Beje, jūrininkai privalo sveikatą pasitikrinti kartą per metus. Jei patikrinimo metu paaiškėtų, kad dėl sveiktos jis negali dirbti jūroje, jam dar reikėtų susimokėti pajamų mokestį ir už einamuosius kalendorinius metus.

Lietuvos laivybos kompanijos turi ir jūrininkų rezervą. Pastarieji būtų priversti ieškotis laikino ar nuolatinio darbo kitose laivybos kompanijose, kad sukauptų minimalų darbo reisuose dienų skaičių.

Be to, priėmus minėtą pataisą padidėtų laivų savininkų kaštai darbuotojų samdai.

Netoleruoja EEE gairės

Valstybės paramos jūrininkams, dirbantiems trečiųjų šalių laivuose, netoleruoja EEE gairės. Gintautas KUTKA, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius

Laivų savininkai mano, kad pataisos projekto rengėjai gerai neįsigilino į kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių praktiką jūrininkų apmokestinimo srityje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jūrininkas yra atledžiamas nuo pajamų mokesčio, jeigu dirba Prancūzijos laive bent 183 dienas per 12 iš eilės einančių mėnesių. Kitaip sakant, minimalus darbo laikotarpis nėra siejamas su kalendoriniais metais.

Be to, tokios valstybės paramos jūrininkams, dirbantiems trečiųjų šalių laivuose, netoleruoja EEE gairės. EEE valstybės paramos tikslas - didinti Bendrijos laivų konkurencingumą bei laivų, plaukiojančių su ES šalių vėliavomis, skaičių.

"Norime atkreipti dėmesį, kad LLSA pozicija valstybės pagalbos klausimu sutampa su Lietuvos Vyriausybės nutarimu nepritarti minėto įstatymo projekto tekstui ir Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadai, kad visų jūrininkų pajamų neapmokestinimas neatitinka ES valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės normų", - teigia G. Kutka.

Valdžia nesirūpina žmonėmis

LJS pirmininkas P. Bekėža teigia, kad Lietuvos Vyriausybė turi vieną kartą atsisukti į savo žmones, o ne stengtis įtikti ES valdžiai. Anot jo, prieš Lietuvai įstojant į ES buvo važiuota į Briuselį ir aiškinta, kad Lietuvoje visiems jūrininkams yra taikomas nulinis gyventojų pajamų tarifas ir kodėl - priešingu atveju būtų prieštaraujama Lietuvos Konstitucijai - ir Briuselis, jo žodžiais tariant, buvo jau nurimęs.

P. Bekėža teigia, kad tos EEE gairės, kurias akcentuoja laivų savininkai, yra tik rekomendacinio pobūdžio, o ne kokia nors ES direktyva ar reglamentas. Anot jo, ir Seimas tai jau suprato ir priėmė pataisą, o Vyriausybė to nenori suprasti. "Bet koks ES klerkas ką nors pasako ar parašo, mūsų valdžia tuoj bėga vykdyti ir net nemato, kad nusižengiama mūsų Konstitucijai, kad pažeidžiamas tos pačios profesijos žmonių lygiateisiškumas, ką pastebėjo ir Lietuvos prezidentė", - piktinosi P. Bekėža.

LJS pasisako už tai, kad jūrininkams būtų grąžintas nulinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas nepriklausomai nuo to, kokios šalies laivuose jie dirba.

Atsibudo tik dabar

LJS pirmininkas sako nesuprantąs, kodėl jūrininkai žvejai per visus tuos dvejus metus, kai buvo rengiama pataisa ir diskutuojama tuo klausimu, nieko nesakė apie tai, kad jie pagal žvejybos kvotas negali ilgiau išbūti jūroje kaip 120 parų ir atsibudo tik tada, kai pataisai buvo pritarta. Kad Lietuvos laivų savininkai tik dabar susizgribo, pasak jo, suprantama. Esą jiems buvo gerai, kad pajamų mokesčio nemoka tik EEE laivuose dirbantys, kurių tikrai nėra daug. Jie, ko gero, tikėjosi, kad daugiau jūrininkų ateis dirbti į Lietuvos laivus ir jie galės jiems mokėti mažesnius atlyginimus.

"Lietuvos laivų savininkai turėtų geriau organizuoti savo darbą, o ne laikyti jūrininkų rezerve, nevaryti neapmokamų atostogų ir laikyti krante", - mano P. Bekėža.

Jo manymu, vis dėlto dauguma jūrininkų išbūna reisuose 183 paras, tad kad ir tokią pataisą priėmus, jų nukentėtų žymiai mažiau nei dabar.

"Manau, kad tą pataisą reikėtų kosmetiškai pataisyti, atsisakyti to skaičiaus ir grįžti prie nulinio varianto visiems jūrininkams, kurie dirba jūroje", - teigia LJS pirmininkas.