Pasibaigus kruiziniam sezonui - nauji iššūkiai

Šiemet Klaipėdos valstybinis jūrų uostas kruizinei laivybai skyrė apie 81 tūkst. litų. Tai šiek tiek mažiau nei pernai. Lėšų planuojama skirti ir kitąmet. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras kruizinei laivybai skyrė 35,5 tūkst. litų.

E. Gentvilas negalėjo pasakyti, kiek pinigų buvo prarasta sumažinus uosto rinkliavas, tačiau pabrėžė, jog skaičiuoti šiuo aspektu negalima, nes neaišku ar nesumažinus rinkliavų dauguma laivų iš viso būtų atplaukę.

Uosto direkcijos vadovas pasakojo, jog Kruizinių laivų terminale išties yra taisytinų dalykų. Jis sutiko, jog vienas iš jų - kruizinių laivų keleivių saugumas.

"Didelės tragedijos čia daryti nereikėtų. Užtektų kruizinio laivo atvykimo kaip ir masinių renginių metu paprašyti teisėsaugos skirti didesnes pajėgas", - sakė E. Gentvilas.

Detalusis planas - kitais metais

Susirūpinta ir kruizinių laivų terminalo prieigų sutvarkymu. AB "Klaipėdos laivų remontas" direktoriaus Alvydo Butkaus teigimu, šiuo metu vis dar rengiamas teritorijos detalusis planas. Pasak jo, planavimo dokumentų ruošimas vyksta jau nuo 2006 metų. Tris metus buvo ruošiamas specialusis planas, nes teritorija subtili, išskirtinė ir priskiriama nacionalinėms. Šiandien jau yra paruošta detaliojo plano koncepcija, kurią dar lapkričio mėnesį planuojama pateikti Klaipėdos miesto tarybai. Planuojama, jog detalųjį planą būtų galima turėti paruošta 2011 metais.

Pagal detaliojo plano koncepciją, įvažiavimas į kruizinio terminalo teritoriją planuojamas jau kitoje vietoje, jis dalinai išsidėstytų ir Baltijos laivų statyklos teritorijoje. Teritorijos tvarkymo darbai skirstomi į tris etapus, kurie apima skirtingus pilies teritorijos tvarkymo ar atstatymo darbus. Darbų atlikimo terminas kol kas nėra aiškus. Nėra aišku ir kada galėtų būti įvykdyti planuojamo daugiafunkcinio pastatų komplekso "Danės galerija" darbai.

Buvo atkreiptas dėmesys ir į jau įsisenėjusias problemas - kuro kolonėlės pilies uostelyje nebuvimas ir neaiškūs ženklai kruizinių laivų terminale, kurie klaidina turistus, neleidžia jiems sėkmingai rasti išėjimo į miestą ar kitokių nuorodų. A. Butkus pažadėjo, jog kitąmet kuro kolonėlė AB "Klaipėdos laivų remontas" iniciatyva pilies uostelyje atsiras.

Taip pat nuspręsta apsvarstyti ir informacinių rodyklių padėtį. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro atstovai teigė, jog į kruizinių laivų terminalą atvykstantys turistai dažnai esamų rodyklių neranda, jų nepastebi. Nuspręsta apsvarstyti galimybę šias rodykles pakeisti ar patobulinti.

Nieko naujo pasakyti negalėjo UAB "Memelio miestas", taip pat norinčio priimti kruizinius laivus buvusioje AB "Laivitė" teritorijoje, direktorius Darius Anužis. Jo teigimu, kol kas jokių konkrečių planų nėra, nes neaišku, kada atsigaus nekilnojamojo turto rinka. Tik tada bus galima svarstyti galimybę čia įkurdinti kruizinius laivus.

Tuo tarpu AB "Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo" direktorius Benediktas Petrauskas pasakojo , jog jų teritorijoje krantinės bus paruoštos iki 2013 metų, o dar 2012 metais jau bus galima numatyti kažkokius kontūrus.

---

Dar mažesnė rinkliava?

Aptarta galimybė didinti Kruizinių laivų srautus į Klaipėdos uosta vėl mažinant uosto rinkliavas. Jūrų turistus aptarnaujančios bendrovės "Klaipėdos Mėja" direktorė Liudovika Pakalkaitė teigė, jog Klaipėda vis dar pernelyg brangus uostas kruiziniams laivams uosto rinkliavos atžvilgiu. Čia atplaukti kainuoja vidutiniškai 11 tūkst. litų brangiau negu į Taliną.

Tiesa, laivams atplaukiantiems antrą ar trečią kartą yra taikomos nuolaidos, tačiau tokia sistema atbaido tuos, kurie Klaipėdos uostą norėtų išbandyti pirmąjį kartą. Nutarta, jog bus svarstoma galimybė suteikti kažkokias nuolaidas būtent pirmiesiems apsilankymams ar sugalvoti kažkokią kitą strateginę nuolaidų sistemą.

Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Jolanta Braukylienė savo ruožtu pasiūlė kruizinių laivų atvykimo kalendorių pristatyti visoms renginių organizavimo įmonėms, taip pat įvairioms traukos vietoms Klaipėdoje. Toku būdų, anot J. Braukylienės, rengiant mažesnes, o ne didžiąsias tradicines miesto šventes ar renginius, būtų galim kažkiek pasiderinti pagal kruizinių laivų atvykimo laiką ir taip į renginius pritraukti daugiau užsienio turistų.