Pasaulyje jūrininkams ir upeiviams vadovaujama iš skirtingų taškų

Vyriausybė jau pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui reorganizuoti Valstybinę vidaus vandenų laivybos inspekciją Kaune ir prijungti ją prie Lietuvos saugios laivybos administracijos Klaipėdoje. Įstaigų reorganizaciją numatoma atlikti iki 2010 m. kovo 31 d.
Dabar belieka Seimui pritarti įstatymų pakeitimui, ir tai bus vykdoma. Tačiau jūrininkai abejoja jūrų ir vidaus vandenų kontrolės sujungimo nauda.

Apie tai, kad šios dvi institucijos bus jungiamos, kalbama jau nuo vasaros pradžios, tačiau deramo viešo nepritarimo šiai idėjai nesulaukta. Pasak kapitono Sigito Šilerio, jūrininkai - tokie žmonės, kurie labai retai kada diskutuoja su valdžia.

Buvęs pirmasis Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA), ir tada, kai ji dar buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sudėtyje, ir kai tapo savarankiška institucija, direktorius S. Šileris - ne tik jūrininkas, bet ir ekonomistas, dabar dėsto navigaciją ir lociją Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Jo manymu, susiklostęs administracinis minėtų institucijų valdymas neturėtų būti keičiamas. Pasak jo, kaip gydytojai negali gydyti žmogaus ką nors jame pažeisdami, taip ir šioje srityje reikėtų laikytis principo - nepažeisti jau sukurtos struktūros.

"Aš - ne tik jūrininkas, esu išėjęs ir visas biurokratijos mokyklas, bet to jungimo naudos nesuprantu. Nežinau, kiek įstatymų reikės pakeisti Lietuvoje, kiek tai kainuos, bet nervų ir darbo pareikalaus tikrai daug. Gerbiu drąsą ir naujoves, bet nesupratu, kokios iš to naudos tikimasi. Juk skirtingo tikėjimo mažieji laiveliai ir stambusis laivynas turės vieną popiežių, ir tai nėra gerai", - sakė S. Šileris.

Sutaupys biudžeto lėšų

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi biudžetinės įstaigos, kurios registruoja laivus ir nustato jiems techninius reikalavimus, rūpinasi jūrininkų ir upeivių rengimu, vykdo laivybos kontrolę bei kitas su vandens transporto veikla susijusias valstybės kontrolės funkcijas. Viena jų veikia jūrų transporto, kita - vidaus vandenų transporto srityje.

Ministerijos pozicija - sujungus tas dvi įstaigas būsiančios taupomos biudžeto lėšos: sumažės administracinis aparatas, bus sujungti panašūs bendrieji skyriai - personalo, ūkio, teisės, tarptautinių ryšių, buhalterinės apskaitos, sumažės darbuotojų. Tikimasi, jog bus padidintas veiklos efektyvumas, paprasčiau būsią vykdyti bendrą saugios laivybos politiką Lietuvoje, nuosekliau ir kokybiškiau rengiami teisės aktų projektai, tikslingiau ir ekonomiškiau panaudojamos valstybės biudžeto lėšos.

Vykdo įsakymą

Vandens transporto departamento prie Susisiekimo ministerijos direktorius Juozas Darulis, paklaustas, kaip vertina šią naujovę, atsakė negalįs komentuoti savo vadovybės ir Vyriausybės priimtų sprendimų, nes yra tik valstybės tarnautojas ir privalo vykdyti įsakymus. "Vakarų ekspreso" žiniomis, departamento direktorius parašė susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui didžiulį raštą, kuriame išdėstė motyvus, kodėl to nereikėtų daryti.

Tačiau spalio pradžioje Vyriausybė priėmė nutarimą dėl inspekcijos reorganizavimo, jis jau paskelbtas "Valstybės žiniose". Departamentas jau parengė dviejų įstatymų pakeitimus ir jie netrukus bus teikiami Vyriausybei. Jeigu Seimas pritars įstatymų pakeitimui, t. y. sutiks keisti ir Vidaus vandenų transporto, ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksus, tada teks keisti, pasak J. Darulio, 6-8 Vyriausybės nutarimus, paskui - apie 20 susisiekimo ministro įsakymų.

Paklaustas, ar departamentas pajėgus reorganizaciją įvykdyti iki kitų metų kovo 31 d., J. Darulis atsakė: "Aišku, pajėgus, o kur dingsi, jeigu toks įsakymas. Jeigu ne, turi dėti pareiškimą ant stalo ir išeiti."

Spręs ministras

S. Šileris: "Aš tiek daug dėjau pastangų, kad Lietuvos jūrininkų diplomai būtų pripažinti Europoje, kad Lietuvos laivynas išeitų iš pilkosios zonos, o dabar bijau, kad visas mano darbas nenueitų perniek."

Taigi jeigu Seimas pritars, visuose dokumentuose vietoj Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos turės būti įrašyta LSLA, kuri perims ir visas inspekcijos funkcijas.

Pasak J. Darulio, visi inspekcijos darbuotojai pereis dirbti į LSLA, jai bus perduotas ir inspekcijos turtas. Departamento direktorius viliasi, kad inspekcijos skyriai, buvę Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, išliks, kaip ir kompiuterizuotos mokymo, egzaminų klasės. Tačiau viską valdys viena LSLA. Paklaustas, ar LSLA ir toliau vadovaus Evaldas Zacharevičius, J. Darulis, nusijuokė: "Ką aš galiu pasakyti, jeigu nežinau, ar pats liksiu. Nežinau, kaip bus sprendžiamas E. Zacharevičiaus ir inspekcijos viršininko Algivydo Dainoro klausimas. Jeigu manęs klaus vadovybė, savo nuomonę pasakysiu, o laikraščiui - ne. Bet kuriuo atveju tai spręs ministras."

Skirtingos svorio kategorijos

"Lietuvoje nėra skirtingos transporto valdymo struktūros. Ji viena - Susisiekimo ministerijai priklauso ir oro, ir vandens, ir kelių, ir geležinkelių transportas. Tad pavaldumo atžvilgiu išskirti jūros ir vidaus vandenų transportą nebūtų tikslinga", - mano S. Šileris.

Pasaulyje saugiai laivybai jūroje ir vidaus vandenyse vadovaujama iš dviejų skirtingų taškų. Jūrininkams vadovauja Londonas (Anglija), nes jame yra Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) būstinė, vidaus vandenims - Ženeva (Šveicarija), kurioje yra pasaulinė vidaus vandenų organizacija, turinti savas konvencijas, taisykles bei reikalavimus. Taigi tų institucijų funkcijos ir pavaldumas yra skirtingi.

Kyla klausimas, pagal kokias taisykles bus organizuojamas naujos sujungtos LSLA darbas - pagal Ženevos ar pagal IMO? Jeigu jūriniais klausimais teks vykti į Londoną upeiviui, jam bus sunku - neturi jokių kontaktų, pažįstamų, dar reikia nepasiklysti ir didžiuliame IMO būstinės pastate. Lygiai tas pats laukia jūrininko Ženevoje.

S. Šilerio manymu, mažųjų laivelių inspektoriai, nors ir turėdami normalius jūrinius kapitonų diplomus, tačiau daugelį metų gilindamiesi į mažuosius laivelius ir upeivių rengimą, vargu ar jausis gerai atėję į didelį laivą. "Jeigu dabar manęs, turinčio nemažą navigacijos dėstymo patirtį, paprašytų padėti rengti upeivius, aš tikriausiai to nesugebėčiau, nes mano specifika visai kitokia", - prisipažįsta kapitonas.

Yra pasaulyje tokių valstybių, kuriose jūriniai ir vidaus vandenų reikalai priskirti vienai institucijai. Estijoje jų valdymas yra atskirtas, tačiau laivų registras vienas. Patys estai nemano, kad jų pasirinktas variantas yra geras. Kad ir kaip būtų, pasak S. Šilerio, jūrų ir upių laivyba priklauso skirtingoms svorio kategorijoms, ir pasaulyje tikrai labai mažai valstybių, kuriose tos institucijos sujungtos.

Reorganizacijos nepadeda taupyti

"Jeigu būtina sutaupyti, tiek jūrininkai, tiek upeiviai tai gali daryti atskirai. Pasakei tiek vienam, tiek kitam vadovui, kad apsieitų su tiek žmonių, kad turi sutaupyti tiek ir tiek lėšų, atlikti tokias ir tokias funkcijas, ir viskas. Kiekvienos institucijos pagrindas - vykdyti tam tikras funkcijas, o ne tai, kiek joje dirba žmonių. Sujungus bus daugiau vargo, nesusikalbėjimo, nes buvo dirbama jau pagal nusistovėjusią sistemą. Kiek iš viso to bus sutaupyta, nelabai įsivaizduoju. Kad bus sujungtos buhalterijos - smulkmenėlė. Bus vienas vyr. buhalteris, bet buhalterių reikės tiek pat. Ir viena valytoja nespės valyti abi įstaigas, juo labiau kad viena bus Klaipėdoje, o kita Kaune. Jeigu visa institucija įsikurtų viename pastate, tada galbūt būtų galima kalbėti apie ūkinės dalies sumažinimą. Norint sutaupyti, reikia taupyti pinigus, o ne reorganizuoti. Nė viena reorganizacija pinigų dar nesutaupė", - samprotavo pirmasis LSLA direktorius.

Lietuvai stojant į Europos Sąjungą LSLA skyrėsi nuo uosto administracijos. S. Šileriui teko įdėti daug pastangų, kad saugi laivyba būtų atskirta nuo komercinės struktūros Uosto direkcijos. Ta reorganizacija gerokai padidino išlaidas. Tačiau tai reikėjo daryti dėl to, kad pasaulyje būtų pripažįstami Lietuvos jūrininkų diplomai. Ant jūrinio diplomo negali pasirašyti komercinės struktūros vadovas. Atsakomybę už jūrininko parengimą turi prisiimti valstybė. Tą dabar daro LSLA. Pasak S. Šilerio, todėl tos reorganizacijos išlaidos pasiteisino.

Vadovavimas pablogės

S. Šileris nelabai tiki, kad po dviejų institucijų sujungimo kas nors pagerėtų. Jo manymu, vadovavimas įstaigoms bus prastesnis, nes bus vienas direktorius, tad kažkur tiesioginio vadovavimo nebus.

"Man kaip jūrininkui sunku įsivaizduoti, kaip E. Zacharevičius, linkiu jam likti vadovauti, lėks į Kauno marias pasižiūrėti mažųjų laivelių įrangos kokybės. Žinoma, jis turės pavaduotoją, tačiau tai jau nebus doras vadovavimas", - kalbėjo kapitonas.

Jo manymu, reikės mažiausiai poros metų, kol bus išmokta dirbti pagal naują sistemą, ir tuo laikotarpiu darbo kokybė tik blogės, o ne gerės. Bus toks metas, kai nebus aišku, kokiems įstatymams pavaldi ta institucija. Gerai, kol viskas gerai. O jeigu įvyks kokia nors avarija? S. Šilerio manymu, todėl pirmiausia reikėtų sutvarkyti įstatyminę bazę.

Smūgis jūrinei laivybai

S. Šilerio teigimu, Lietuvos upeiviai, t. y. vidaus vandenų jūrininkai, dar labai retai kontaktuoja su užsieniečiais. Kol kas lietuviai per Kuršių marias dar neplaukia į Lenkiją, į Europą. Tačiau ateis laikas, kai visa tai bus daroma. Tada ir paaiškės, kad vidiniai Lietuvos reikalavimai gerokai skiriasi nuo tarptautinių reikalavimų šioje srityje.

"Daugybė vidaus vandenų laivų pateks į užsienio inspektorių rankas. Pirmame etape jie tikrai ras trūkumų, ir tai normalu. Pasipils milijonas mažųjų laivų sulaikymų, priekaištų mūsų upeiviams. Ne todėl, kad jie kuo nors blogesni, o todėl, kad paprasčiausiai jie neturi tarptautinės patirties. Ir tai bumerangu atsilieps ne tik Lietuvos vidaus vandenims, bet visai Lietuvos jūrininkijai, nes saugi laivyba bus viena.

Tik šiemet Lietuvos jūrų registro laivai pateko į baltąjį Paryžiaus memorandumo šalių sąrašą, nors Lietuvos jūrininkai pripažįstami kaip labai geri specialistai. Jos laivai vis būdavo sulaikomi užsienio uostuose todėl, kad nesilaikyta reikalaujamos biurokratinės tvarkos.

Jeigu minėtos institucijos bus sujungtos, visos pastabos dėl vidaus vandenų laivelių teks LSLA, tad negalima atmesti galimybės, kad Lietuva vėl gali patekti į pilkąjį, jeigu ne į juodąjį sąrašą. Tai būtų didelis smūgis Lietuvos jūrinės laivybos prestižui", - baiminosi S. Šileris.

Dalia BIKAUSKAITĖ