Pareikalauta stulpą pašalinti iš akvatorijos

[CITATA]

Paaiškėjus, kad Klaipėdos uosto akvatorijoje yra privatus objektas - hidrotechninis deviacijos įrenginys Nr. 007, apie jį spaudoje labai daug rašyta. Mat uosto akvatorijoje esantys objektai pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus negali būti privatizuojami. Tačiau, pasirodo, 2002 m. gruodžio 13 d. A. Trečekauskienė, buvusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Juridinio skyriaus vadovo, vėliau dirbusio Susisiekimo ministerijoje ir Mokesčių inspekcijoje Sauliaus Trečekausko žmona, varžytinėse jį nusipirko už 100 Lt. Dabar, kai jis pradėjo trukdyti laivybai, sutinka jį parduoti už 588 888 Lt. Atėjo metas, kai niekam nereikalingo gelžbetoninio gabalo kaina viršija pusę milijono litų. Kyla klausimas, ar gyvename teisinėje valstybėje, kurioje pelnosi tik gabūs ir įžvalgūs verslininkai, ar teismai talkina apeinantiems įstatymus?

"Situacija rodo praeityje buvus milžiniškas spragas Uosto direkcijoje, Susisiekimo ministerijoje ir teismuose", - atsakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Kaip pateko tarp spintų

Bankrutuojant valstybinei žvejybos laivyno įmonei "Jūra" jos radijo biuras, kuriame dirbo radistės ir palaikydavo ryšį su laivais, deviacijos įrenginys iš buvusio žvejybos uosto buvo perduotas tuo metu veikusiai vidaus vandenų saugios laivybos inspekcijai, kuriai vadovavo Henrikas Butkus. Tačiau 1998 m. Susisiekimo ministerijos sprendimu radijo biuras buvo atskirtas nuo inspekcijos ir įsteigta Susisiekimo ministerijai pavaldi UAB Laivybos paslaugų centras, dar kurį laiką teikusi radijo ryšio paslaugas. Po "skyrybų" deviacijos įrenginys jai atiteko kaip turtas.

Trejus metus šiai bendrovei iki jos bankroto paskelbimo 2002-aisiais vadovavo Stanislovas Šredersas. Pasak jo, kadangi laivų mažėjo, o radijo ryšio įrangai modernizuoti reikėjo apie 3 mln. JAV dolerių, buvo nuspręsta bendrovę tiesiog likviduoti. Todėl ir buvo paskelbtas jos bankrotas, o turtas išparduotas. O kaip tai buvo padaryta, S. Šredersas sako nežinąs, nes paskelbus bankrotą visą bendrovės valdymą perėmė UAB Klaipėdos administratorių biuras.

Tarp parduodamo turto buvo ir didžiuliai antenų laukai Priekulėje bei Kretingoje, ir 3 aukštų pastatas buvusiame žvejybos uoste. Pastarąjį, laimei, tąkart nupirko pati Uosto direkcija, nes daugiau norinčių jį įsigyti nebuvo. O darbuotojai dar dvejus metus reikalavo, kad su jais būtų atsiskaityta už darbą, reiškė nepasitikėjimą bendrovę administravusios UAB Klaipėdos administratorių biuro įgaliotiniu Viliumi Vizbaru. Jiems sunku buvo suprasti, kodėl prieš bankrotą bendrovės turtas buvo vertinamas 3 mln. Lt, o vėliau nepriklausomi vertintojai jį įvertino 600 tūkst. Lt. Galų gale 2005 m. birželį bendrovė buvo išregistruota.

Tarp bankrutuojančios bendrovės išparduodamo kilnojamojo turto - kiliminių dangų, kompiuterių, spintų, stalų, rašomųjų mašinėlių pateko ir gelžbetoninis daugiau kaip 12 m aukščio stulpas uosto akvatorijoje. 1998 m. jo likutinė vertė buvo 12 097 Lt, pagrindinė vertė pagal 1996 m. aktą - 14 399 Lt. S. Šrederso manymu, matyt, tais laikais niekam iš valdžios atstovų neatėjo į galvą, kad to deviacijos įrenginio kam nors gali prireikti ateityje. Paskelbus Laivybos paslaugų centro bankrotą , t. y. nuo 2002-ųjų, jis jau buvo praktiškai nebenaudojamas. O kodėl gelžbetoninio stulpo uosto akvatorijoje prireikė A. Trečekauskienei, galima tik spėlioti.

Vėliau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nenorėjo registruoti tokio A. Trečekauskienės pirkinio, tačiau S. Trečekauskas, gindamas žmonos interesus, teismuose pasiekė, kad stulpas būtų įregistruotas jau kaip nekilnojamasis turtas.

Jo didenybė - stulpas

Projektinės ar šio deviacijos įrenginio statybų dokumentacijos nėra. Yra tik 2004 m. UAB "Hidrosfera" parengtas statinio pasas. Pagal jį deviacijos įrenginys (gelžbetoninis palas) - gravitacinio tipo III klasės statinys laivų deviacijai, pastatytas Klaipėdos uoste 1956 m. Prie jo būdavo švartuojami nedideli laivai ir tikrinama jų kompasų paklaida.

Pagal minėtą pasą, gelžbetoninis apvalkalas užpildytas smėliu, o iš viršaus perdengtas gelžbetonine plokšte. Vadinamojo stulpo išorinis skersmuo - 6,4 m, vidinis - 5-4,9 m, aukštis - 12,6 m. Įrenginio centre sumontuotas 63 t galios metalinis švartavimo stulpelis. Projektinis dugno lygis - 9,5 m.

Šiemet liepą buvo atlikta povandeninė įrenginio apžiūra. Pasirodo, dalis užpildo yra išplauta, taigi gelžbetoninis apvalkalas šiuo metu yra tuščiaviduris. Dangos betonas yra sutrūkinėjęs, gelžbetoninė danga nusėdusi. Duomenų apie gelžbetoninio kevalo įgilinimą bei jo atrėmimo konstrukciją nėra.

Pagal pasą, gelžbetoninio apvalkalo padas šiuo metu turėtų būti 2 m žemiau dugno lygio. Virš vandens esančio gelžbetoninio kevalo paviršinis betono sluoksnis suiręs, armatūra atidengta ir paveikta korozijos. Ant sienelės - daug vertikalių plyšių. Povandeninėje dalyje betono paviršiaus pažeidimai yra nežymūs, jis apaugęs kriauklėmis ir padengtas dumbliais. Pastebimas apvalkalo poslinkis nuo vertikalės.

Specialistų manymu, statinio stiprumas ir stovumas nėra užtikrinti, tad eksploatuoti šio įrenginio negalima. Beje, jame nėra jokių navigacinių įrenginių, perspėjimų signalinėmis šviesomis ar nurodomųjų ženklų, todėl jis gali trukdyti saugiai laivybai farvateryje ir akvatorijoje.

Apeiti nebus galima

Toks reiškinys, kai turint būtiną informaciją įsigyjami menkaverčiai daiktai tinkamoje vietoje tikintis, kad paskui juos valstybė išpirks mokėdama didžiulius pinigus, Lietuvoje tikrai ne naujiena. Stebina tik tai, kad valstybė iki šiol vis dar pralaimi šią kovą.

Dabartinis Klaipėdos uosto vadovas E. Gentvilas šiuo klausimu bent jau iki šiol laikėsi labai principingos pozicijos. Tada, kai paaiškėjo, kad teritorijoje, kurioje planuojama statyti Klaipėdos logistikos centrą, atsirado privačių sklypų, teigė, kad direkcija jų nepirks. Pasak E. Gentvilo, tie žemės sklypai buvo išdalinti 2009 m. gegužę, vaizdžiai tariant, šviežiai. "Tada pasakiau, kad logistikos centras bus kuriamas kur nors kitur. Ir dabar sakau, kad jis bus kuriamas kitur. Yra numatyti keturi variantai, kurie neapima tų sklypų. Uosto direkcija apėjo sklypų savininkus, nes turėjo tokią galimybę", - kalbėjo Klaipėdos uosto vadovas.

Dabar uosto akvatorijos vidury stirkso privatus hidrotechninis statinys, kuris, be kita ko, trukdytų suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai, mat patektų į laivų dujovežių apsisukimo ratą. Ar Uosto direkcija yra įvaryta į kampą ir ar ji dabar turės pirkti šį įrenginį, nes dujovežiai stulpo neapeidinės?

Kas ką reketuoja?

Šiemet rugpjūčio 30 d. vyko Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos darbo grupės dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos posėdis. Jame E. Gentvilui buvo liepta imtis visų priemonių, kad deviacijos įrenginio akvatorijoje nebūtų, kai tik jis pradės trukdyti. Klaipėdos uosto kapitonas jau anksčiau buvo parašęs tarnybinį pranešimą, kad šis įrenginys jau trukdo saugiai laivybai. "Pradėjome galvoti, jog gali tekti pradėti derėtis su įrenginio savininku ir jį pirkti", - prisipažino E. Gentvilas.

Uosto vadovui buvo pranešta, kad S. Trečekauskas nori su juo susitikti. Susitikimas įvyko rugsėjo 1 d. Jų pokalbis E. Gentvilo iniciatyva buvo įrašinėjamas. Po jo spaudoje pasirodė straipsnis, kuriame iš S. Trečekausko citatų galima suprasti, neva E. Gentvilas jį reketuoja reikalaudamas parduoti sklypą Melnragėje, kuriame norima statyti dangoraižį, esą tada Uosto direkcija pirktų deviacijos įrenginį.

Uosto vadovas praėjusį penktadienį spaudos konferencijoje aiškino, kad S. Trečekauskas minėto pokalbio metu buvo užsiminęs apie tą sklypą ir įvardinęs, kas jį reketuoja. "Tai, kad verslininkas reketuojamas reikalaujant parduoti sklypą Melnragėje, mane siutina. Negaliu sakyti pavardžių, kurias jis man įvardino. Bet straipsnyje taip supinta, kad atrodo, jog aš reketuoju. Manau, su ponu Trečekausku teks eiti iki teisminio bylinėjimosi", - sakė E. Gentvilas.

Į minėtą pokalbį buvo pakviesta ir Airida Čėsnienė, komisijos Uosto direkcijai reikalingo turto ar nuomos pirkimams organizuoti pirmininkė. Susitarta, kad rugsėjo 14 d. S. Trečekauskas atvyks į derybas. Tačiau rugsėjo 2 d. Klaipėdos apygardos teismas paskyrė tam įrenginiui laikinąsias apsaugos priemones. Kitaip sakant, jis buvo areštuotas. Tai reiškia, kad savininkas negali jo parduoti, vadinasi, ir Uosto direkcija pirkti. S. Trečekauskas turėdamas įgaliojimą atstovauti savo žmonai atvyko rugsėjo 14 d., minėta komisija tik pasidomėjo, ar jis linkęs parduoti įrenginį. Šis tai patvirtino ir įvardino kainą - 588 888 Lt. Tačiau derybos neįvyko dėl teismo sprendimo.

Nelaukiant teismo sprendimo

Paklaustas, kaip įsivaizduoja deviacijos įrenginio, įregistruoto kaip nekilnojamasis turtas, pašalinimą iš akvatorijos, E. Gentvilas atsakė: "Bet kokį turtą, ar jis kilnojamasis ar ne, savininkas gali pašalinti. Jeigu ieškos, ras galimybių, kaip tai padaryti. Be to, vyks teisminis procesas, kurį inicijavo apygardos prokuratūra mano prašymu, turės būti nustatyta, ar teisėtas turto įsigijimo sandoris, pasirašytas 2002 m. gruodžio 13 d. Dabar S. Trečekauskas rodo teismo sprendimą, kad įrenginys įregistruotas kaip nekilnojamasis turtas. Tačiau 2002-aisiais tas įrenginys įsigytas kaip kilnojamasis turtas be žemės nuomos ar pirkimo sutarties. Tai yra įsigytas tik kaip daiktas. Kodėl Uosto direkcija ar Susisiekimo ministerija to sandorio neapskundė 2002-aisiais, nekomentuosiu. Kaip pavyko per teismą įregistruoti tą įrenginį kaip nekilnojamąjį turtą, turiu savo nuomonę, bet vėlgi nekomentuosiu. Šiemet rugpjūčio 31 d. kreipiausi į apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, šis kreipėsi į teismą, pastarasis uždėjo laikinąsias apsaugos priemones. Rugsėjo 16 d. apygardos vyriausiasis prokuroras teismui pateikė ieškinį dėl įsigijimo sandorio pripažinimo neteisėtu. Tačiau mes nelaukdami teismo sprendimo prašome pašalinti šį deviacinį įrenginį", - situaciją aiškino E. Gentvilas.

Skubėti pirkti nebūtina

Paklaustas, kodėl vis dėlto Uosto direkcija linkusi derėtis dėl įrenginio pirkimo, jos vadovas atsakė: "Patikėkite, mes tikrai nenorime išleisti pinigų daiktui, kuris nupirktas be žemės nuomos sutarties kartu su stalčiais ir taburetėmis. Šiandien turime kitų priemonių. Visų pirma teismas draudžia pirkti, antra, laukiama teismo sprendimo dėl įsigijimo teisėtumo, trečia, bet kuriuo atveju tas įrenginys trukdo. Todėl prašome savininką nugriauti tą įrenginį sutikdami sąžiningai kompensuoti nugriovimo išlaidas pagal pateiktas sąskaitas, o galbūt ir įsigijimo kaštus, t. y. 100 litų, jeigu teismas priteistų. Šiandien skubėti išpirkti nėra nei galimybės, nei reikalo."

Paklaustas, o kas bus, jeigu iki gruodžio 12 d. tas deviacijos įrenginys nebus pašalintas, E. Gentvilas atsakė, jog tada bus kreipiamasi dėl teisinių būdų pritaikymo. Pasiteiravus, ar teismas galėtų priversti pašalinti tą stulpą, E. Gentvilas atsakė, jog galėtų, tačiau kol kas teisme nėra ieškinio, reikalaujančio priversti savininką nugriauti stulpą.

"Jeigu deviacijos įrenginio savininkai galvoja apie mūsų valstybės interesus, manau, kitų metų sausį-vasarį jo akvatorijoje turėtų nelikti. Jeigu galvojama ne apie šitos valstybės interesus, tada įsijungs kiti mechanizmai", - sakė Klaipėdos uosto vadovas.

Su S. Trečekausku susisieki šiomis dienomis nepavyko.