Pagaliau uosto valymo ir gilinimo darbai atpigo

Klaipėdos uosto kapitono V. Lukoševičiaus teigimu, vertinant visą uosto akvatoriją laivybos kanalas jau dabar leidžia plaukti laivams, turintiems 13 m grimzlę, tačiau prie krantinių gyliai mažesni.

AB "Klaipėdos nafta" pageidauja, kad prie jos naudojamų krantinių būtų galima švartuoti tanklaivius, kurių grimzlė - 13-13,5 m. Mat dabar ne visi tanklaiviai pakraunami pilnai, tad jiems tenka plaukti į kitus uostus pasipildyti krovinį. Pasak uosto kapitono, kol kas nėra galimybės didesnius tanklaivius švartuoti prie "Klaipėdos naftos" krantinių, nes gylis prie jų siekia tik 13,1-13,2 m. Priminsime, kad dar turi būti tam tikra gylio atsarga, vadinamasis klirensas. Laivybos kanale klirensas - 1,5 m, o prie krantinių - 0,5 m. Todėl prie krantinių turi būti atlikti valymo ir gilinimo darbai.

Į bendrovės "Klaipėdos nafta" prašymą sudaryti galimybes prie jos naudojamų krantinių priimti didesnės grimzlės laivus jau sureaguota. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai susitiko su bendrovės vadovybe ir paaiškino, ką reikia padaryti. Vasarį jau pradėti nedideli valymo darbai.

Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktoriaus Vido Karolio, dabar reikia perskaičiuoti krantines, turint omenyje, kad bus švartuojami kitokie laivai, atmušas ir švartavimo stulpus, tik tada bus galima pasakyti, kiek dar reikės investuoti papildomai, kad prie "Klaipėdos naftos" krantinių būtų galima priimti didesnius laivus ir kad jie galėtų būti visiškai pakrauti.

V. Karolio manymu, gilinimo darbai turėtų būti atlikti dar vasarį, o perskaičiavimo darbai - kitą mėnesį ir tada bus galima kreiptis į uosto kapitoną dėl leistinos grimzlės padidinimo. Pasak jo, visi šie darbai milijono litų tikrai nekainuos. Žinoma, jeigu reikės keisti atmušas, tada kitas klausimas.

Dirba danai ir švedai

2004-2005 metais Klaipėdos uoste vidutiniškai už 1 kubinį metrą išvalyto grunto buvo mokama 15-16 Lt. Vėliau kainos pradėjo augti, pasiekė 50-70 Lt. Pasak V. Karolio, užsieniečiai stebėdavosi, kodėl Klaipėdos uoste tokios kainos. Šiuo metu, kai skelbiant konkursus atsirado konkurencija, valymo ir gilinimo darbų kainos nukrito iki 16-20 Lt už 1 kub. m.

Uosto direkcija neseniai sudarė sutartį su konkursą laimėjusios Švedijos įmonės "Baltic Dredging" Klaipėdoje registruotu padaliniu dėl valymo darbų atlikimo prie krantinių. Pagal sutartį ji turėtų iškasti 20 tūkst. kubinių metrų sąnašų.

Vasario 9 d. pasirašyta sutartis su Danijos kompanija "Rhode Nielsen", kuri prieš kelerius metus, kai buvo atliekama molų rekonstrukcija, jau dirbo Klaipėdos uoste, dėl eksploatacinių laivybos kanalo valymo darbų. Ši kompanija turėtų iškasti 600 tūkst. kub. m sąnašų per dvejus metus. Skaičiuojama, kad per metus Klaipėdos uoste susikaupia apie 300 tūkst. kub. m sąnašų. "Rhode Nielsen" atliekamų darbų vertė - 9,5 mln. Lt. Už 1 kub. m sąnašų šiai kompanijai mokama 16 Lt.

Nereali kaina - žvalgyba

Buvo paskelbtas konkursas dėl laivybos kanalo tobulinimo darbų. Jau sudaryta preliminari jo dalyvių eilė. Pirmoje vietoje Vokietijos kompanija "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft", pasiūliusi darbus atlikti už 8 mln. Lt. Atliekant gilinimo darbus 1 kub. m iškasto grunto kainuos 17,49 Lt. Darbai turėtų būti pradėti šiemet kovą.

UAB "Klaipėdos hidrotechnika" pagal gilinimo darbų sutartį vienuose ruožuose gilino ir už 1 kub. m jai buvo mokama 64 Lt, kituose ruožuose - 73 Lt.

Beje, viena šiame konkurse dalyvavusi kompanija siūlėsi darbus atlikti už 48 mln. Lt. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, kai kurios kompanijos dalyvauja konkursuose nepretenduodamos laimėti, bet norėdamos išsiaiškinti sąlygas Klaipėdos uoste - ar verta kada nors rimtai dalyvauti jos konkursuose. "Nereali kaina- greičiausiai žvalgyba, ir tai mus labai džiugina", - sako E. Gentvilas.

Paklaustas, kodėl valymo ir gilinimo darbų konkursuose dabar dalyvauja tik užsienio kompanijos, uosto vadovas atsakė: "Lietuvoje nebėra kompanijų, kurios būtų pajėgios ką nors daryti. Mano manymu, niekada tokių kompanijų Lietuvoje ir nebuvo. Konkursus laimėdavo "Klaipėdos hidrotechnika", kuri neturėjo savo technikos."

"Mes sukūrėme" konkurenciją"

Pernai metų pradžioje Uosto direkcijos vadovas E. Gentvilas ir V. Karolis lankėsi ir Švedijos uostuose, ir Antverpeno, ir Hamburgo uostuose. Jie teiravosi, kodėl ir tuose uostuose, kaip ir Klaipėdos, valymo ir gilinimo darbus paprastai atlieka vienas rangovas, kodėl nesukuriama konkurencijos. "Visi atsakydavo vienareikšmiškai - šitame darbe konkurencijos sukurti neįmanoma. Pasirodo, jie buvo neteisūs, mes ją sukūrėme. Kaip bus toliau, nežinau, bet dabar egzistuoja nebloga uosto dugno valymo ir gilinimo darbų konkurencija", - sako V. Karolis.

Paklaustas, ar anksčiau Uosto direkcijoje nevykdavo konkursai, V. Karolis atsakė: "Be abejo, konkursai vykdavo, bet, ko gero, buvo baiminamasi, ar kas nors dalyvaus juose, ar bus sugebėta paaiškinti ir parengti konkurso sąlygas, kurios tiktų. Šiandien situacija visai kitokia. Mes kviečiame dalyvauti, organizuojame išankstinius susitikimus su potencialiais rangovais. Prieš kiekvieno konkurso paskelbimą rašome jiems laiškus. Be to, aiškinamės, ką reikėtų padaryti, kad į uostą dirbti ateitų potencialus rangovas. Taip, buvo manančių, kad pas mus konkursai nėra labai skaidrūs, kad net laimėjus neleis dirbti, kaip norėtųsi. Man teko susipažinti su kai kuriais projektais, kai buvo kviečiama dalyvauti valymo ar gilinimo darbų konkursuose neturint techninių projektų. Sunku įsivaizduoti, kaip galima be projekto apskaičiuoti kainą. Pirma turi būti parengtas projektas, ekspertuotas. Jeigu projekto nėra, tai iškreiptas vaizdas, tai jau ne viešieji pirkimai. Netgi privačios kompanijos taip nedarydavo. Ko gero, galima spėti, kad tokiu atveju būdavo numatyta iš anksto, kuri įmonė laimės.

Tokių dalykų pastaraisiais metais pavyko išvengti. Su visais kalbamės, visiems sudaromos vienodos sąlygos. Tariamės ir su terminalo operatoriais, ką jiems reikia padaryti, ir su projektuotojais, kaip reikėtų suprojektuoti. Manau, kad visa tai padėjo ir šiandien konkursai vyksta kur kas skaidriau."