Padidėjusią taršą sieja ir su CKT atsiradimu

Klaipėdos mieste yra dvi stacionarios valstybinio monitoringo stotelės, matuojančios oro taršą - viena Bangų gatvėje, kita Šilutės plente. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininko Alfredo Šepšto teigimu, pagal gyventojų skaičių uostamiesčiui priklauso tik viena tokia stotelė, bet yra dvi.

Vieną mėnesį ir Bangų g. buvo dvi dienos, kai buvo viršyta 50 mikrogramų kub. m ribinė vertė. Anot aplinkosaugininko, Bangų g. kietųjų dalelių iki 10 mikronų rodiklis normalus, kad jis šiais metais būtų viršytas, mažai tikėtina.

O antroji valstybinio monitoringo stotelė, esanti Šilutės pl., rodo, kad yra problemų. Nors metai dar nesibaigė, jau užfiksuota daugiau kaip 50 parų, kai buvo viršyta 10 mikronų diametro kietųjų dalelių ribinė vertė.

Vėl padidėjęs užterštumas

Vakar gautas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pranešimas, kad Klaipėdos mieste yra padidėjęs aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Vakar 14 val. 30 min. kietųjų dalelių koncentracija rytinėje miesto dalyje (Šilutės pl.) siekė 71,79 µg/m3 ir viršijo nustatytą ribinę vertę 1,44 karto (ribinė vertė - 50 µg/m3), centrinėje miesto dalyje (Bangų g.) - 60,08 µg/m3, nustatytą ribinę vertę viršijo 1,2 karto.
Kietųjų dalelių vidutinės paros koncentracijos viršijimai rytinėje ir centrinėje miesto dalyse buvo nustatyti ir lapkričio 12 d. Kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracija lapkričio 12 d. rytinėje miesto dalyje siekė 65 µg/m3, centrinėje (Bangų g.) - 55 µg/m3.
Gatvių valymas nepadės?
Pasak A. Šepšto, iki 2015 metų, lyginant tas dvi valstybinio monitoringo tinklo stoteles, rezultatai, susiję su kietosiomis iki 10 mikronų diametro dalelėmis, prastesni būdavo Bangų g. Po 2015-ųjų situacija pasikeitė, ji pradėjo gerokai prastėti Šilutės pl., o šiemet jau ir visai nekokia.
Aplinkosaugininko manymu, Šilutės pl. problema yra susijusi su transportu, važiuojančiu į uostą, į ro-ro terminalą, t. y. į CKT.
Priminsime, kad CKT buvo atidarytas 2014 metų gegužę. 2015 metų gegužės pabaigoje į CKT buvo perkelti iš Jūrų perkėlos terminalo, esančio pietinėje miesto dalyje, AB "DFDS Seaways" keltai, plaukiantys į Švediją. 2016-aisiais buvo daroma rokiruotė, vietoj jų į CKT buvo perkelti keltai, plaukiantys į Vokietiją.
Pernai spalį CKT jau švartavosi visi "DFDS Seaways" keltai, plaukiantys tiek į Vokietiją, tiek į Daniją, tiek į Švediją. O šiemet dar prisijungė ir kompanijos "TT-Line" laivai. CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas ne kartą yra sakęs, kad per savaitę atplaukia tik vienas šios kompanijos laivas, kuris įtakos transporto srautams nedaro.
A. Šepštas spėja, kad rezultatai taip pablogėjo todėl, kad kai buvo perkelti visi keltai, per miestą, per Baltijos pr., į terminalą pasileido didelis autotransporto srautas. Jis važiuoja kaip tik šalia tos stotelės, kuri yra prie Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžos. Kamščiuose stovinčios transporto priemonės ir išmeta į aplinką kietąsias daleles.
Paklaustas, kokių priemonių būtų galima imtis siekiant mažinti taršą, A. Šepštas atsakė nežinąs, ar padėtų gatvių valymas, nes kalbama apie 10 mikronų diametro kietąsias daleles, t. y. apie smulkesniąsias. Jo manymu, gal ir gelbėtų intensyvesnis gatvių valymas ir laistymas. Tačiau tai sumažintų taršą, kylančią nuo pačių gatvių, bet nedarytų įtakos tam, kas išmetama iš automobilių, ypač naudojančių dyzelinį kurą, išmetamųjų vamzdžių.