Pačiame uosto pakraštyje karaliauja malkos, grūdai ir vyrai

"Už kelių šimtų metrų nuo mūsų - jau Klaipėdos rajono teritorija. Esame patys paskutiniai uoste, Malkų įlankos pakrašty. Tai iš dalies gerai, iš dalies blogai. Gerai, nes čia nėra intensyvios laivybos, didelių bangų, nereikia laivų išplukdyti dėl pakilusio vėjo. Blogai, nes bet kokie infrastruktūros darbai mums atliekami paskutiniams", - sako Malkų įlankos terminalo direktorius Julius Kiršys.

Pasiekti Malkų įlakos terminalą žmogui, jeigu jis neturi automobilio, nėra lengva. Autobusas važiuoja tik iki Vakarų laivų gamyklos, tad kilometrą tektų eiti pėsčiomis.

Terminale per metus priimama apie 150 laivų. Tačiau šiame uosto gale yra tam tikrų navigacinių apribojimų todėl, kad Malkų įlankos įplauka gana siaura. Jeigu stipresnis vėjas, laivai nevedami. Leistina vėjo greičio riba mažesnė, nei terminalams, esantiems šiaurinėje miesto dalyje. Ateitis šiuo požiūriu taip pat nieko gero nežada. Norint praplatinti įplauką, reikėtų nukasti dalį Smeltės pusiasalio. To daryti nežadama.

"Čia dirbdami jaučiamės kaip kaime. Aplinkui neturime gyventojų, kurie būtų nepatenkinti mūsų veikla. Autotransporto klausimą, kad sunkvežimiai nestovėtų gatvėje, išsprendėme ir gyvename ramiai", - džiaugiasi terminalo vadovas.

Nuo medienos prie grūdų

Savo veiklą Malkų įlankos terminalas pradėjo nuo apvalios medienos ir skiedrų krovos, išnaudodamas tik maždaug trečdalį teritorijos. Čia buvo tik medienos sandėliavimo aikštelė ir keliukai. Užtat jame būdavo nemažai ir lapių, ir kitokių gyvūnų. Ir dabar jų yra, bet jau mažiau, nes teritorija aptverta nauja tvora.

2012 m. bendrovės veikla buvo gerokai praplėsta ir dabar pagrindinis jos krovinys yra ne mediena, o žemės ūkio produktai. Šiandien terminale grūdų kraunama daugiau nei medienos. Pastatytas modernus grūdų terminalas, turintis 6 siloso bokštus ir džiovyklą, tad ūkininkai savo produkciją gali atvežti tiesiai iš laukų, yra trys antžeminiai sandėliai. Dabar terminalas gali sandėliuoti 140 tūkst. t grūdų. Jie į laivus kraunami uždaru būdu.

Pasak terminalo vadovo, grūdų krova šiemet vyksta netolygiai, bet jų derlius nėra prastas, gal tik 10-15 proc. mažesnis, palyginti su rekordiniais metais. Grūdai ištisai nėra kraunami, tai, galima sakyti, sezoninis krovinys. Kai ūkininkų sandėliai tuštėja, mažėja krova ir terminale.

Didelių portalinių kranų čia nėra, tik nedideli hidrauliniai kranai, skirti medienai krauti. Šiemet buvo nupirkti du nauji kranai.

Pupų kraunama mažai

Lietuvos popiermedžiai per šį terminalą eksportuojami į Švediją ir Suomiją. Pasak pono Juliaus, palyginti su latviais, lietuviai medienos eksportuoja vos ne 10 kartų mažiau. Lietuva neturi išvystytos popieriaus gamybos pramonės, celiuliozės negamina, tad gali eksportuoti popiermedžius.

Be grūdų, šiame terminale dar kraunami rapsai, pupos, kurios gabenamos į Egiptą, žirniai - į Indiją, bet jų kraunama gana nedaug, palyginti su kviečių kiekiais.

Dar terminalas krauna cementą, kaip ir kompanija "Bega", tik ji eksportuoja, o Malkų įlankos terminalas importuoja iš Švedijos. Ir skalda šiame terminale yra importuota iš Švedijos bei Norvegijos, nes Lietuva neturi granito. Ji eksportuoja tai, ką užaugina savo laukuose.

"Mes savęs su Birių krovinių terminalu nelyginame, nes tai kita lyga, bet pagal perkrautų krovinių skaičių, kuris tenka vienam darbuotojui, esame geriausi uoste. Per tuos dvidešimt metų mūsų krovinių kiekis patrigubėjo. Spalį tikimės pasiekti savo mėnesio krovos rekordą - beveik 200 tūkst. tonų. Stengiamės būti labai operatyvūs, kitaip tarp tų didelių krovos kompanijų neišgyventume. Mūsų visi kroviniai - organika: viskas, kas yra gamtoje ir laukuose", - kalbėjo terminalo vadovas.

Patys nusitiesė keliuką

Terminalo teritorija šiandien išnaudojama jau 100 proc. ir laisvos vietos nebėra. Pasak terminalo vadovo, jeigu turėtų daugiau teritorijos, rastų, ką joje krauti papildomai. Galimybės su tokiais kroviniais kraustytis į išorinį uostą, jeigu jis būtų pastatytas, jis nemato.

Terminalas papildomai išsinuomojo 3 ha teritoriją palei AB Vakarų laivų gamyklos tvorą. Nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai jis moka žemės nuomos mokestį už visus 3 ha, iš tikrųjų tegali naudoti tik apie 30 proc. tos teritorijos, nes joje labai daug įvairių trasų.

Daugiausia krovinių į terminalą atvežama autotransportu. "Norėdami suvaldyti autotransporto srautus, 2017 m. už savo lėšas nusitiesėme pusės km ilgio keturių eismo juostų kelią. Dabar tvarkingai sustoja visi sunkvežimiai, iš jų paimami laboratoriniai mėginiai. Patogu ir vairuotojams, jie netrukdo Perkėlos g. važiuojančiam transportui, nesudaro kamščių. Taip mes niekam netrukdome ir miestui neužkliūvame. Kol neturėjome to keliuko, buvo didelės sunkvežimių eilės, nusitęsdavusios iki pat geležinkelio", - pasakojo J. Kiršys ir pridūrė, kad Malkų įlankos terminalas yra patogiausia vieta atvažiuoti autotransportui.

Jau rekonstruojamos krantinės

Malkų įlankos terminalas yra įsikūręs 15 ha teritorijoje ir naudojasi tik dviem 141-142 krantinėmis. J. Kiršys džiaugiasi, kad šiemet rugpjūtį pagaliau pradėta jų rekonstrukcija. Iššūkiai laukia kitų metų sausį, kai dėl statybos darbų teks dirbti naudojantis viena krantine. Krovos darbų nutraukti nesiruošiama.

Malkų įlanka gilinama dviem etapais. Pirmas jau vyksta: gilinama nuo įplaukimo į Malkų įlanką iki 144 krantinės ir iki pat galo. Kai Malkų įlankos terminalo krantinės bus baigtos rekonstruoti, ko gero, kitų metų rugsėjo ir spalio mėnesį bus atliekami gilinimo darbai ir prie jų. "Pas mus turės iškasti apie 30 metrų ruožą palei krantinę ir viskas", - sakė terminalo vadovas. Jeigu viskas vyks sklandžiai, gali būti, kad kitų metų spalį gylis prie krantinių čia, Malkų įlankoje, vietoje 11 metrų bus jau 14 metrų, o laivybos kanale - 14,5 m.

Pasak J. Kiršio, didesni laivai, nei plaukia dabar, ir po rekonstrukcijos neatvyks, bet jie jau bus pakraunami iki pat galo ir jiems nebereikės plaukti į kitus terminalus pasipildyti krovinio. Šiuo metu terminale pakraunama tik apie 60 proc. krovinio, kurį gali paimti laivas. Jeigu jame telpa 70 tūkst. t, tai čia pakraunama tik apie 40 tūkst. t.

"Beje, mes pirmi 2013 metais priėmėme "Panamax" tipo laivą, atplaukusį į Malkų įlanką. Tada dar niekas netikėjo, kad tokio dydžio laivai gali čia plaukti. Tais metais tai buvo įdomus įvykis, o dabar tokie laivai čia - jau kasdienybė", - sakė J. Kiršys.

Sunkus darbas - tik vyrams

38-ių žmonių Malkų įlankos terminalo kolektyve - tik dvi moterys dispečerės. Jos išrašo leidimus, įleidžia ir išleidžia iš teritorijos.

"Pas mus darbas sunkus. Nelengva visą dieną su kranu mosikuoti ar valyti vagonus, kuriuose buvo atvežta mediena. Visi darbai fiziniai ir gana sunkūs. Nežinau, ar moterys labai jau veržtųsi juos daryti. Be to, kaip aš galėčiau priekaištauti moteriai, kad taip lėtai valė vagoną, juk ji neturi daug fizinės jėgos", - tarsi teisinosi ponas Julius.

Administracija, galima sakyti, yra tik du žmonės - direktorius ir buhalteris. Gamybos ir technikos vadovai, jeigu reikia, pasidėję į šoną baltus marškinius padeda vyrams

Kolektyvas gana stabilus, nemažai dirbančių po 15-18 metų. "Turime labai gerą komandą, pasiekiame didelio našumo. Vyrai, kurie krauna laivus, labai geri specialistai. Manau, ir darbuotojams smagiau dirbti mažoje savoje kompanijoje, kuri gyvena kaip šeima. Sprendžiant bet kokią problemą yra daugiau asmeninio santykio. Žinoma, kad aš visus juos pažįstu. Pas mus nereikia eiti iš vieno kabineto į kitą ir ieškoti, kas galėtų atsakyti į kokį nors klausimą. Atsakingų žmonių nedaug - vienas. Išskirtinis mūsų kompanijos bruožas - operatyvumas", - sakė vadovas.

Paklaustas, kokie terminalo darbuotojų atlyginimai, J. Kiršys atsakė: "Atlyginimus mes kiekvienais metais keliame atsižvelgdami į indeksavimą, kartais net daugiau, nei reikalaujama. Pas mus atlyginimai priklauso ir nuo to, kokį darbą kokį mėnesį tenka atlikti. Jeigu darbo daug, vyrai irgi daug uždirba. Papildomai iš bendrovės lėšų kaupiame pensijas III pakopoje, turime gyvybės draudimus, pasirūpiname, kad darbuotojai galėtų kreiptis į gydytojus, lankyti sporto klubus. Skatiname savo žmones."

Buvusio nedidelio medinio administracinio pastato pačioje terminalo teritorijoje jau nebėra. Mat pritrūko vietos kroviniams sandėliuoti, todėl iš 28 jūrinių konteinerių buvo suręstas vieno aukšto pastatukas, į kurį pernai spalį persikraustė visa administracija. Pastate yra ir darbuotojams skirtos buitinės patalpos, ir poilsio kambarys.

"Tokį variantą pasirinkome ne todėl, kad taupėme pinigus, bet todėl, kad mums reikėjo greitai persikraustyti. Tuos konteinerius surinko per kokias tris savaites", - sakė terminalo vadovas.