Orientuojamasi į brangesnius krovinius

Pasak A. Paužos, kai kurie kiti Klaipėdos uosto terminalai tiek tonų krovinių neperkrauna per metus, kiek KLASCO jų perkrovė daugiau, palyginti su ankstesniais metais. 50 proc. bendro krovinių augimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste sudaro KLASCO krovinių augimas. Gegužę bendrovės terminalai perkrovė daugiau kaip 1 mln. tonų krovinių. KLASCO krauna trečdalį visų Klaipėdos uosto krovinių.

Didėjant krovinių kiekiui plečiami ir terminalų pajėgumai. Šiemet rugsėjį KLASCO grūdų terminale planuojama pradėti eksploatuoti 6 papildomus kupolus, kurių kiekvieno talpa - 6 tūkst. kubinių metrų, arba 7,5 tūkst. tonų. Tada bendra Grūdų terminalo talpa bus 120 tūkst. kub. m. Plėsti Grūdų terminalo talpyklas prireikė tam, kad būtų galima pakrauti "Panamax" tipo laivus. KLASCO planuoja plėsti ir kitus terminalus, pavyzdžiui, įrengti antrą eilę Trąšų terminale, kurios talpa bus 80 tūkst. t.

Nori didesnės grimzlės

KLASCO vadovo manymu, vienas skaudžiausių klausimų Klaipėdos uoste yra klirensas (gylio atsarga po kiliu). Anot jo, kiekvienas 10 cm - tai tūkstančiai tonų krovinių, vadinasi, dešimtys ir šimtai tūkstančių litų pajamų visiems ūkio subjektams - tiek valstybiniams, tiek privatiems. Šiandien Klaipėdos uoste klirensas - apie 1,5 m. A. Paužos manymu, įsigijus tam tikrą specialią įrangą jis galėtų būti bent 50-70 cm mažesnis. "Šį klausimą sprendžia Uosto kapitono tarnyba, negalima daryti spaudimo, kad nebūtų pakenkta laivybos saugumui. Ir vis dėlto manyčiau, kad bent nedidelis žingsnelis mažinimo linkme galėtų būti žengtas. Beje, norėčiau padėkoti uosto kapitonui, kad tam tikrais atvejai, kai kreipėmės, klirensas buvo sumažintas 20-30 cm. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau įsigijo tam tikrą įrangą, tad tikimės, kad galbūt net šiemet atsiras tam tikrų pasikeitimų ir šioje srityje", - sakė KLASCO vadovas.

Anot jo, nors KLASCO jau leidžiama prie kelių krantinių priimti ir išplukdyti laivus, kurių grimzlė - 13 m, tačiau bendrovė nori priimti laivus, kurių grimzlė -15-16 m. A. Pauža mano, kad pasiekus tokią leistiną grimzlę Lietuvos valstybė geriau konkuruotų tarptautinėse rinkose ir krovinių srautai Klaipėdos uoste augtų dar sparčiau.

Privertė skaičiuoti centus

KLASCO ateityje planuoja dar labiau didinti savo pajėgumus ir pritraukti naujų krovinių. Kokie tai būtų kroviniai, dėl kurių jau netgi pasirašyti preliminarūs susitarimai, bendrovės vadovas kol kas neatskleidžia. Tiesa, apie juos bus galima kalbėti galbūt tik po poros metų, kai bus baigtos rekonstruoti 7-9 krantinės. Vadovas apgailestavo, kad to nebuvo padaryta prieš 10 metų, ir džiaugiasi, kad pagaliau šiemet tose krantinėse pradėti kalti poliai ir kad ateityje prie jų bus normalus gylis.

"Krizė privertė visus skaičiuoti net centus. Klientas perka pigiau brangesnę prekę, nes valiuta nuvertėjo. Mūsų tikslas - orientuotis į šiek tiek brangesnius krovinius. Kuo brangesnis krovinys, tuo mažiau jautri transportavimo kaštų sudedamoji dalis. Pavyzdžiui, jeigu krovinio kaina - 100 dolerių, tai įsivaizduokite, kiek kainuoja jo transportavimas per Lietuvą, Baltarusiją, jis sudaro iki 30 proc. krovinio vertės, o jeigu krovinio tonos kaina - 1000 dolerių, transportavimo kaštai bus mažiau juntami", - kalbėjo A. Pauža.

Perkėla pasikeitė

KLASCO padalinyje Jūrų perkėlos terminale kartais reikia per 3 valandas susitvarkyti su trimis keltais. Šiemet ro-ro krovinių augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, perkėloje sudarė 30 proc. Pasak terminalo viršininko Vaclovo Grigalausko, tam įtakos turėjo ir naujo kelto "Stena Feronia" atėjimas: prisidėjo 400 treilerių per vieną reisą, 800 - per savaitę, 3200 - per mėnesį. Jo manymu, kadangi krovinių srautas gerokai didėja, ko gero, ateityje AB "DFDS Seaways" teks paleisti po 3 keltus į Kylį (Vokietija) ir į Karlshamną (Švedija). A. Pauža tikina, kad yra galimybė dar labiau padidinti ro-ro krovinių kiekį.

Žinoma, esant tokiam krovinių srautų augimui būtina plėsti krovos bazę. Pernai vasarą į Jūrų perkėlos terminalo suprastruktūrą investuota nemažai lėšų, ir rugpjūčio 1 d. perkėla buvo pertvarkyta. Nebeliko prie keltų kai kurių pastatų, kurie trukdė gamybos procesui, vietoj jų įrengtos aikštelės. Perkėla išplėsta, kadangi atplaukus didžiajam keltui vienu metu reikia sutalpinti 200 treilerių, skirtų eksportui, ir 300 - importui. Pasak A. Paužos, planuojama pirkti naują techniką keltams aptarnauti.