Opozicija klibina dujų terminalo projektą

Nėra sutarčių?

Žinia, 2008-aisiais Gedimino Kirkilo Vyriausybė sukūrė bendrovę Gamtinių dujų terminalas, kurios penktadalį akcijų valdė bendrovė "Achema". Specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus tirti bendrovės steigimą, privatininkai savo akcijų dalį įmonėje sumažino iki 10 proc. Galiausiai projektas žlugo Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetui nusprendus likviduoti šį kūrinį, o teisme atsidūrė byla, kurioje buvęs Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas, buvęs valstybės sekretorius Gediminas Miškinis ir buvusi ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento vadovė Neringa Pažūsienė kaltinami piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kuriant Gamtinių dujų terminalą.

"Jau šiandien gyventojai galėtų džiaugtis pigesnėmis dujomis ir mažesnėmis šildymo kainomis, tačiau konservatorių Vyriausybė, dirbanti nuo 2008-ųjų, kol kas neįgyvendino jokių konkrečių darbų. Buvo tik keli deklaratyvūs Vyriausybės nutarimai. Konservatoriams prireikė net dviejų su puse metų, kad pripažintų Klaipėdos suskystintų dujų terminalo projektą strateginės reikšmės objektu. Sugebėta atrinkti konsultantų tarptautinę kompaniją "Flour" už 34 mln. litų. Beje, koncernas "Achemos grupė" analogiškas studijas užsakė už 2 mln. litų", - pranešime cituojama B. Vėsaitė.

Anot jos, iki šiol nėra aišku, kas bus dujų pardavėjai bei dujų pirkėjai. Tačiau projektą įgyvendinant AB "Klaipėdos nafta" dar pernai gegužę su JAV energetikos kompanija "Cheniere" pasirašė ketinimų protokolą dėl galimybės ateityje tiekti suskystintas gamtines dujas. O gruodžio viduryje su AB "Lietuvos energija" pasirašė preliminarią sutartį, kuri tapo pirmuoju žingsniu tariantis dėl dujų pirkimo iš būsimojo suskystintųjų dujų terminalo apimčių ir sąlygų. Joje numatyta, kad pagrindinėje sutartyje, kurią numatoma pasirašyti iki šių metų gruodžio 31 d., šalys patikslins dujų kiekį, tiekimo sąlygas, kainos nustatymo principus, atsakomybių paskirstymą.

Neaiškūs finansai?

B. Vėsaitė tvirtina, kad iki šiol yra neaiškūs projekto finansavimo šaltiniai.

"Projekto vykdytojas AB "Klaipėdos nafta" yra strateginės reikšmės objektas, todėl šios įmonės kreditų didinimas gali tapti realia grėsme įmonės veiklai. Neaišku, iš kur gausime lėšų. Jei bus perkamas naujas SGD laivas, jis kainuos daugiau nei 250 mln. JAV dolerių. Projekto plaukiojanti bazė, regazifikavimo įranga gali kainuoti apie milijardą litų. Dar papildomai - apie 120 milijonų litų kainuotų antžeminė projekto dalis. Tokių lėšų neturi nei AB "Klaipėdos nafta", nei Klaipėdos uosto direkcija. Juolab kad valdančiųjų valia buvo priimtas šių įmonių 50 procentų pelno mokesčio įstatymas", - tvirtina parlamentarė.

"Klaipėdos naftos" vadovai anksčiau yra sakę, kad įmonė gali skirti 80 proc. projektui įgyvendinti reikalingų lėšų.

B. Vėsaitė taip pat tvirtina, kad šiandienos Lietuvos dujų vamzdynų pajėgumai yra nepakankami, jog per dujų terminalą būtų galima priimti norimą 3 mlrd. kubinių metrų išgarintą dujų kiekį. Šią problemą Energetikos ministerija žino, tačiau realiai jos nesprendžia.

Tuo metu AB "Lietuvos dujos" gruodžio pabaigoje informavo, kad su Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė 77,06 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos sutartį dėl dujotiekio nuo Jurbarko iki Klaipėdos ir naujos dujų skirstymo stoties uostamiestyje statybos finansavimui. Energetikos ministerija yra aiškinusi, kad būtent šio dujotiekio reikia, jog galėtų sėkmingai funkcionuoti projektuojamas suskystintų gamtinių dujų terminalas.