„Ocean Crown“: grėsmė pajūriui ar tik smagus reginys?

Kontroliavo stebėdami dramą?

„Šįkart laimė nusišypsojo – Melnragės pajūryje su degalais įstrigęs tuščias laivas „Ocean Crown“ aplinkos neužteršė, per šią avariją niekas nenukentėjo. Audrai nurimus, laivas buvo nuvilktas į uostą, bet ar visada mums taip seksis?“ - svarstė anksčiau ne vieną panašų incidentą Klaipėdos uoste ir jo prieigose tyrinėjęs jūrų kapitonas V.Paulauskas, vėliau pasirinkęs mokslininko karjerą universitete.

Žinomas uostų veiklos, logistikos ir laivybos specialistas V.Paulauskas, kurio nuopelnai pernai buvo įvertinti Lietuvos jūreivystės pradininko pirmojo Klaipėdos jūrų uosto viršininko kapitono Liudviko Stulpino medaliu, įsitikinęs, kad bėdos ištiktam laivui „Ocean Crown“ buvo galima ir reikėjo suteikti veiksmingesnę pagalbą.

Kol laivas su Kipro vėliava net penkias valandas pavojingai dreifavo kranto link, Klaipėdos uosto ir gelbėjimo operaciją koordinavusio tarnybos iš šalies tik stebėjo šiurpią dramą jūroje, kuri galėjo baigtis ir liūdniau.

„Jeigu „Ocean Crown" būtų rėžęsis į Jūrų uosto bangolaužius arba nublokštas toliau į Karkles pakrantes ten būtų užšokęs ant akmenų sangrūdų, rankiotume nuolaužas. Išvilkti tokį milžiną atgal į jūrą būtų buvę kur kas sudėtingiau“, - niūrius scenarijus, kurių pavyko išvengti, dėstė V.Paulauskas

Avarijos priežastys nedomina

„Ocean Crown“ avarija galėjo tapti ekologine katastrofa Klaipėdai - jeigu laivo korpusas būtų pažeistas, į jūrą išsilieję naftos produktai būtų užteršę poilsiautojų lankomas pakrantes, sunaikintų jūros fauną ir florą

V.Paulauskas prisipažino, kad jį labiausiai suglumino keistos Teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus vedėjo Lauryno Naujokaičio ištarmės: „Nesuprantu, kodėl jis pareiškė, kad laivo „Ocean Crown“ avarija netiriama todėl, kad esą nėra galimybių pagerinti saugą“

Anksčiau panašių incidentų šalies teritoriniuose vandenyse ir Klaipėdos uosto vidaus akvatorijoje priežastis nuodugniai ištirdavo Lietuvos saugios laivybos administracijos bei Transporto prokuratūros ekspertai

Po to kompetentingų specialistų išvadas dar tikrindavo teismai - jie išsiaiškindavo tikrąsias avarijų priežastis, nuspręsdavo ar grėsmės akivaizdoje teisingai elgėsi laivų įgulos ir kranto tarnybos.

Klaipėdos prokuratūra po laivo „Ocean Crown“ avarijos jokios grėsmė visuomenės interesams neįžvelgė.

Kapitonas patarimų neišgirdo

Pernai gruodžio 23-osios pavakarę prekybos laivas su Kipro vėliava "Ocean Crown“ priartėjo prie Klaipėdos, bet plaukti į uostą negalėjo, nes laivyba dėl nepalankių oro sąlygų buvo apribota – jūroje siautė audra.

KVJU Laivų eismo tarnybos operatoriai išorės reide stovinčio prekybos laivo „Ocean Crown“ įgulą per radiją net kelis kartus įspėjo, kad tokiais orais laivams rymoti prie uosto vartų draudžiama – inkarai gali neišlaikyti.

Laivo kapitonas atsakė supratęs visus kranto tarnybų nurodymus, patiko, jog kontroliuoja situaciją laive, pažadėjo pakėlęs du inkarus plaukti į gilesnius vandenis, tačiau to nepadarė.

Netrukus vėjo gūsiai sustiprėjo iki 28 metrų per sekundę - Baltiją ėmė šiaušti 4-5 metrų aukščio bangos.

Po vidurnakčio gautas pranešimas, kad sugedo „Ocean Crown“ pagrindinis variklis - jūrininkų nebevaldomas laivas su nuleistais inkarais dreifavo Melnragės kranto link.

Uosto bangolaužių nelietė

KVJU Laivų eismo tarnyba gautą informaciją perdavė priežiūros skyriui, kariškių valdomo Jūrų gelbėjimo koordinaciniam centrui (JGKC), „Ocean Crown“ agentams, Lietuvos transporto saugos administracijai.

Tokiais atvejais nelaimės ištiktiems jūrininkams ranką ištiesia vilkikų komandos – išplaukusios į nelaimių rajonus perduoda laivams lynus, kad juos būtų galima saugiai nutempti toliau nuo uostų akvatorijų.

Apie incidentą buvo pranešta ir Klaipėdos uosto vilkikams, prašyta įsijungti į gelbėjimo operaciją. Tačiau jų savininkai nusprendė nerizikuoti - atsisakė per audrą plaukti prie nevaldomo „Ocean Crown“.

Po to Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro ir kitų kranto tarnybų darbuotojai užgniaužę kvapą monitorių ekranuose tarsi aštraus veiksmo trilerį stebėjo, kaip šis laivas vis labiau artėja prie Melnragės krantų.

Klaipėdos uosto kapitonas kapitonas Adomas Alekna ir jo pavaldiniai lengviau atsikvėpė, kai stichijos gniaužtuose atsidūręs laivas pakankamai saugiu atstumu prašoko įplaukos kanalą juosiančius bangolaužius.

„Vėjo kryptis buvo palanki - įstrižai kranto nešamas laivas „Ocean Crown“ įsirėžė į seklumą, kai nuo šaurinio uosto molo jį skyrė daugiau kaip du kilometrai“, - incidentą prisiminė A.Alekna.

Tarnybos padarė, ką galėjo?

Įtampai atlėgus, uoste įsiplieskė diskusijos, kas turėtų aiškintis motorlaivio „Ocean Crown“ avarijos priežastis. Apsidrausdama nuo nepagrįstų kaltinimų KVJU direkcija pati atliko vidaus tyrimą.

Nustatyta, kad "Ocean Crown" kapitonas pažeidė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles - net 9 valandas tylėjo, kad pagrindinis variklis jau nebeveikia, neįvertino oro sąlygų ir laiko, kurio būtų prireikę pašalinti gedimus, raginamas laiku nepakėlė inkarų, todėl bangos laivą ir išmetė į krantą.

„Vilkikai atsisakė teikti pagalbą, nes buvo kalbama tik apie laivo ir jo turto, o ne apie žmonių gelbėjimą. Jūrininkams neįsakysi rizikuojant savo gyvybe plaukti į audringą jūrą “, - konstatavo KVJU direkcija.

Užfiksuotų pokalbių įrašai patvirtino, jog „Ocean Crown“ kapitonui ukrainiečiui iš tikrųjų siūlyta gelbėti žmones (dreifuojančius jūrininkus buvo galima perkelti į krantą sraigtasparniais), bet jis pagalbos atsisakė, paaiškinęs, kad įgula nenori savo laivo palikti likimo valiai.

„Visos tarnybos veikė pagal savo kompetenciją – palaikė ryšį su įgula, teiravosi, ar reikia pagalbos, informavo vilkikų savininkus. Viskas padaryta tinkamai, „Ocean Crown“ bangolaužių nekliudė, žmonės nenukentėjo, žalos gamtai nepadaryta“, - laiminga baigtimi džiaugėsi KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Būtingės vilkikas - nė krust

Kai „Ocean Crown“ buvo išvaduotas iš smėlio gniaužtų, laivo kapitonas visiškai pripažino savo asmeninę kaltę ir atsakomybę dėl apmaudaus incidento Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Klaipėdos jūrų uosto laivybos taisykles pažeidusiams laivavedžiui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

KVJU specialistų vidaus audito išvados geriausiu atveju galėtų pasitarnauti tik kaip tarnybinė ataskaita ar pažyma laivybos kontrolės ir teisėsaugos įstaigoms. Ne uosto specialistų, o kitų atsakingų valstybės įstaigų tiesioginė pareiga – aiškintis ir vertinti incidentų transporto sistemoje aplinkybes bei priežastis.

„Netiesa, kad niekas negalėjo išplaukti į jūrą. Dėl uosto vilkikų dar gali kilti tam tikrų abejonių – trijų žmonių įgulos nebūtų pakakę. Tačiau Klaipėdos uoste tą naktį stovėjo dar vienas galingesnis Būtingėje naftos tanklaivius aptarnaujantis vilkikas. Kodėl jis nesuteikti pagalbos „Ocean Crown“, - stebisi V.Paulauskas.

Jūrų vilkai šypsojosi į ūsą

Tarptautinėje laivyboje galioja išskirtinis užmokesčio už paslaugas atviroje jūroje principas - nelaimių ištikti jūrininkai ir gelbėtojai pirmiausia turi susiderėti dėl kainų už žūstantį laivą ir jo turtą. Taupydami pinigus laivavedžiai dažnai delsia iki paskutinės akimirkos - laukia kažkokių stebuklingų ženklų iš dangaus.

V. Paulauskas linkęs manyti, kad šiuo atveju dangaus ženklų laukė ne „Ocean Crown“ įgula, o jos kelionę į Melnragės krantą pasyviai stebėję Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro operatoriai: „Jeigu nevaldomo laivo kapitonas prašė siųsti vilkikus, toks pageidavimas – garantija, kad už gelbėtojų paslaugas bus sumokėta“.

Panašių išbandymų jūroje patyrusius laivavedžius ši istorija privertė šypsotis. Pasak jų, jeigu nepažabojamų gamtos jėgų kaip skiedrą blaškomą laivą „Ocean Crown“ bangos būtų nešusios ne į smėlio seklumas, o į betono luitais apdėliotus Klaipėdos uosto bangolaužius, vilkikų įgulos tikrai nebūtų snaudusios.

„Kai jūroje negalima priartėti prie bėdų ištiktų laivų, lynai į denį numetami iš sraigtasparnių. Kitas reikalas, kai nelaimė ištinka atvirame vandenyne, toli nuo krantų, tada jau nieko nepadarysi“, - pasakojo laivavedžiai.

Bretanės tragedijos pamokos

Netikėtas „Ocean Crown“ šuolis į Melnragės krantą primena kitą panašią nelaimę Prancūzijos pakrantėse, kai supertanklaivis „Amoco Cadiz“, per audrą sugedus vairo mechanizmui, irgi atsidūrė krante.

Tąkart gelbėtojai sukruto - naktį į nelaimės rajoną atskubėjęs vilkikas mėgino gelbėti amerikiečių tanklaivį, bet trūko vilkimo lynas. Kol buvo tvirtinamas kitas lynas, nevaldomą „Amoco Cadiz“ bangos nubloškė ant uolų.

Jūrininkus išgelbėjo atskridę sraigtasparniai, o tanklaivis šokinėjo ant akmenų, kol paryčiais jo korpusas lūžo perpus. Tąkart į jūrą išsiliejo apie 230 tūkst. tonų žalios naftos - Bretanės pakrantės buvo nusiaubtos.

Paaiškėjo, kad nelaimę išprovokavo „Amoco Cadiz“ kapitono ir vilkiko savininkų derybos dėl gelbėjimo sutarties, trūkusios net keturias valandas. Šiurpios ekologinės katastrofos kaina buvo skaičiuojama milijonais dolerių.

"Amoco Cadiz" tragediją prisiminęs V.Paulauskas stebisi atsainiu Lietuvos kontrolės įstaigų požiūriu į avarijų transporto sektoriuje tyrimus. Tokia situacija, pasak jo, neužtikrina laivybos eismo ir uostų veiklos saugumo.

„Tyrimai svarbūs ne todėl, kad mums žūtbūt reikia atrasti atpirkimo ožį ir kam nors nusukti ausį, o todėl kad būtų išaiškintos visos silpnosios vietos, pašalinti trūkumai ir pagerinta sauga“, - tvirtino mokslininkas.