Nuspręsta "pribaigti" Nemuno gatvės gyventojus?

Antradienį redakciją pasiekė žinia, kad tęsiant Baltijos prospektą nuo Minijos iki Nemuno gatvės, t. y. pradėjus rekonstruoti Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžą šalia Centrinio Klaipėdos terminalo Klaipėdos miesto savivaldybės koridoriuose planuojama krovininį transportą, kuris veš statybines medžiagas, nukreipti į ir taip jau probleminę Nemuno gatvę.

Rengiama schema, pagal kurią Nemuno gatvė sankryžos statybos laikotarpiu bus naudojama sunkiasvoriam transportui. Kiek truks tas laikinas laikotarpis - pusę metų, metus ar ilgiau, kol kas sunku pasakyti.

PROBLEMA. Visas šis aplankalas ant "Klaipėdos Smeltės" generalinio direktoriaus Rimanto Juškos stalo yra skirtas Nemuno gatvės problemos nagrinėjimui nuo 2011-ųjų.

"Būsime labiau blokuojami"

Nekalbant apie būsimą Nemuno g. gyventojų pasipiktinimą, dėl tokio savivaldybės sprendimo gerokai nukentėtų ir LKAB "Klaipėdos Smeltė" veikla.

"Mums tokie planai kelia didžiulį nerimą. Per parą į "Klaipėdos Smeltės" nuomojamą teritoriją šiuo metu dėl vykdomos gamybinės veiklos ir statybų ir taip jau įvažiuoja ir išvažiuoja iki 500 transporto priemonių - tarp jų iki 200 lengvųjų automobilių. Nemuno gatvėje nuo Kalnupės iki Naikupės gatvių yra vienpusis eismas, šiame ruože dvi sunkiasvorės mašinos negalėtų prasilenkti. Negana to, kad apie 3,5 val. per parą "Klaipėdos Smeltė" būna uždaryta dėl geležinkelio transporto manevravimo, atsiradus papildomam sunkaus transporto srautui, mūsų darbas būtų dar labiau apsunkintas, būtume dar labiau blokuojami", - sakė LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška.

Klaipėdos valdžia yra uždraudusi važiuoti sunkiajam transportui Minijos gatve nuo Baltijos pr. iki Kalnupės gatvės, leidžiama tik miesto transportui ir spec. tarnybų mašinoms. R. Juškos manymu, esant tokiam poreikiui, reikėtų leisti sunkiasvoriam transportui važiuoti Minijos gatve, kas būtų mažiausia blogybė.

VADOVAS. LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška sunerimęs dėl planuojamo eismo Nemuno gatve. 

Niekas nieko negirdėjo

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas apie ketinimus nukreipti sunkiasvorį transportą į Nemuno gatvę sakė nieko negirdėjęs ir patarė kreiptis į savivaldybės Saugaus eismo komisiją. Vicemeras Artūras Šulcas irgi prisipažino apie tai pirmą kartą girdįs. Jis patikino, kad bet kokia eismo schema turi būti tvirtinama savivaldybėje, jeigu esama kokių nors naujovių, jos turi būti aptariamos Saugaus eismo komisijoje. "Jeigu kas nors iš tikrųjų ketina leisti Nemuno gatve judėti papildomam transportui, tai iš esmės būtų amoralu ar net nusikaltimas", - sakė A. Šulcas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda patikino, kad tokio klausimo savivaldybė niekur nenagrinėjo. Išvažiuoti iš Centrinio Klaipėdos terminalo leista per Dubysos gatvę į Baltijos pr. Anot jo, be to, liepą leista "Klaipėdos Smeltei" pasistatyti atitinkamus kelio ženklus nuo Kalnupės g. palei jos eksploatuojamą teritoriją. "Negirdėjau apie jokią schemą. Kas ją ruošė? Savivaldybė lyg ir neruošė, Saugaus eismo komisijoje toks klausimas nebuvo svarstomas. Galbūt koks nors planas gims ateityje, kai jis pasieks savivaldybę, tada ir svarstysime, o dabar nieko negaliu pasakyti", - teigė L. Dūda.

SCHEMA. Niekas nematė transporto eismo per Nemuno gatvę schemos, niekas jos nerengė, o ji ėmė iš kažkur ir atsirado.

"Būtų katastrofa"

Ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigė jokios oficialios informacijos neturintis. "Tokie planai būtų šokiruojantys. Mes daugiau kaip metus diskutuojame dėl Nemuno gatvėje esančios problematikos gyventojų atžvilgiu. Jeigu šiandien būtų priimtas sprendimas nukreipti krovininį transportą Nemuno gatve... Visų pirma nelabai įsivaizduoju, kaip jis ten galėtų važiuoti. Tarp Centrinio Klaipėdos terminalo ir Sulupės g. yra žalia pieva, nėra jokios gatvės, o likusi dalis nuo Sulupės iki Kalnupės gatvės yra gana siaura, neįsivaizduoju, kaip fiziškai toks eismas galėtų būti organizuojamas. Kitas dalykas, tai kokie tikrieji siekiai - ar gerinti gyventojams sąlygas, ar bloginti? Kalbu hipotetiškai, nes man apie tai neteko girdėti. Jeigu taip būtų, tai būtų katastrofa ir minėtų namų, ir kitų arti tos gatvės esančių namų gyventojams", - sakė A. Vaitkus.

"Man teko bendrauti su Nemuno gatvės 113 ir 133 namų gyventojais, manau, kad per tą gatvę dar nukreipti ir sunkųjį transportą nėra pats geriausias sprendimas. Šiuo klausimu reikėtų gerokai padiskutuoti, kad nepaaštrintume problemos", - sakė R. Juška.

VARTAI. Į LKAB "Klaipėdos Smeltė" per parą įvažiuoja ir išvažiuoja apie 500 autotransporto priemonių.

Siūlo Nevėžio gatvę

A. Vaitkaus teigimu, Uosto direkcija jau visus metus siūlo savivaldybei priimti sprendimą dėl Nevėžio gatvės. Projektas būtų įgyvendinamas analogišku principu, kaip buvo daroma su Baltijos pr. ir Minijos g. sankryža - savivaldybė būtų Nevėžio g. rekonstrukcijos projekto vėliavnešė, o Uosto direkcija įsipareigotų finansuoti patį projektą.

Mat ties Nemuno gatve iki pat Kalnupės g., taip pat šalia Nevėžio g. iki pat Smeltalės upelio yra susiformavęs pramoninis rajonas. Jo transporto srautus būtina nukreipti į pietinę uosto dalį, nevažiuojant Kalnupės gatve. Jie turėtų važiuoti Minijos gatve pietinio aplinkkelio, kuris šiuo metu projektuojamas, link. Tokiu būdu transporto srautai būtų nukreipiami ten, kur nėra gyvenamųjų namų. "Nukreipti krovinių srautus priešinga kryptimi reiškia juos nukreipti žmonių link, sukeliant jiems visus su tuo susijusius nepatogumus, - sakė Uosto direkcijos vadovas.

- Mūsų poziciją palaiko ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, ji tai yra patvirtinusi raštu. Esame įsitikinę, kad krovinių srautai nuo Danės upės turi būti kreipiami į pietinę miesto dalį, bent jau nuo Centrinio Klaipėdos terminalo, ir būtinai eiti per pietinį aplinkkelį. Jis tam ir būtų tiesiamas.

Šiandien mes identifikuojame problematiką, kuri toliau plėtojama palei Minijos gatvę - Statybininkų pr. ir Minijos g. sankryžoje formuojami gyvenamosios paskirties pastatai. Jau šiandien sakome, kad tai yra žingsnis į problematiką ateityje. Tai tik laiko klausimas, kada gyventojai pradės reikšti pretenzijas. Manau, viso to dar galima išvengti tiesiog to nedarant. Mūsų įsitikinimu, palei Minijos gatvę tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės galėtų būti statomi ne gyvenamosios, o visuomeninės paskirties pastatai. Tokiu būdu būtų galima išvengti galimo konflikto. Uosto direkcija stengiasi išlikti konstruktyvi, siekianti išvengti galimų konfliktų."

Problemą bando spręsti

Nemuno g. 113 ir 133 namuose žmonės negali gyventi dėl nuolatinio ir padidinto geležinkelio triukšmo. "Vakarų ekspresas" jau ne kartą rašė apie šią problemą ir apie tai, kad tų namų gyventojai šiemet pavasarį netgi ketino stabdyti 201 geležinkelio kelio traukinių eismą. Tąkart susitikti su gyventojais atvyko tik "Klaipėdos Smeltės" generalinis direktorius R. Juška ir gausus būrys policininkų bei žurnalistų.

Pasitarimas dėl minėtų namų gyventojų problemos, kuriame dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, AB "Lietuvos geležinkeliai", LKAB "Klaipėdos Smeltė", jūrų krovinių kompanijos "Bega", UAB Birių krovinių terminalo, t. y. tų krovos kompanijų, kurių veikla yra susijusi su geležinkeliu toje vietoje, Susisiekimo ministerijos ir netgi gyventojų atstovai, vyko šiemet liepos 23 d.

Jame buvo pateiktas planas, kuris, R. Juškos manymu, turėtų būti dar aptartas Susisiekimo ministerijoje, nes reikia ir geros valios, ir finansų. Anot jo, problema plataus masto ir negali būti išspręsta per kelis mėnesius.

Pagal tą planą, uosto krovos kompanijos turėtų išpirkti butus, kad iš minėtų namų gyventojai galėtų būti iškeldinti. Taigi uosto krovos kompanijos turėtų padėti spręsti problemą įšaldydamos savo pinigus, o kada nors ateityje, jeigu būtų sprendžiamas Nemuno gatvės rekonstrukcijos klausimas ir reikėtų nugriauti tuos du namus, tada valstybė juos paimtų visuomenės poreikiams ir kiekviena įmonė atgautų savo įdėtus pinigus. "Tačiau galutinio sprendimo dar nėra. Tik nurodomas kelias, turi būti susėsta ir pasirašyti dokumentai", - sakė R. Juška.

"Prieš dvi savaites savivaldybėje vykęs posėdis pirmą kartą buvo gana konkretus ir aiškus, su intencijomis į ateitį, kaip išspręsti gyventojų problemas. Priimtas sprendimas, kad turi būti identifikuotos sumos, apie kurias mes kalbame. Gavus tokią informaciją posėdžio tęsinys turėtų vykti Susisiekimo ministerijoje", - teigė A. Vaitkus.

Klaipėdos miesto socialinių reikalų departamento direktorė Audronė Daujotienė sakė, kad problema aktyviai sprendžiama. "Sudaryta darbo grupė savo darbą lyg ir baigė. Protokolu apsispręsta, kad reikia kooperuoti lėšas. Susisiekimo ministerijai išsiųstas protokolas. Manau, kad jau tikrai pajudėjome iš mirties taško", - sakė A. Daujotienė.

Norėtų atsisakyti 201-ojo kelio

Klaipėdos savivaldybė išsiuntė gana griežtą raštą AB "Lietuvos geležinkeliai", Susisiekimo ministerijai dėl geležinkelio keliamo triukšmo Nemuno gatvėje. Po to suinteresuotos pusės gavo atsakymą iš "Lietuvos geležinkelių". Pasirodo, jie rado saliamonišką sprendimą - atsisakyti 201-ojo geležinkelio kelio, kurį esą galėtų perimti arba Klaipėdos miesto savivaldybė, arba Uosto direkcija. Taip pat paminėta, kad pasibaigus geležinkelio paslaugų teikimo sutarčių terminams jos šioje vietoje nebebūtų teikiamos.

"Tokiu atveju mes turėtume važiuoti pasiimti geležinkelio vagonų patys į "Draugystės" geležinkelio stotį. Mes turime šilumvežius, bet į 201 kelią nevažiuojame ir važiuoti patys į "Draugystės" stotį negalime. Mūsų šilumvežių mašinistai yra apmokyti dirbti tik tam tikrame manevravimo rajone, t. y. tik "Klaipėdos Smeltės" nuomojamoje teritorijoje. Be to, mūsų šilumvežių galia yra tokia, kad jie negali patempti 55-60 vagonų geležinkelio sąstato. Tam reikalingi specialūs šilumvežiai. Viena problema sukelia naujas ir mums visiems, dirbantiems pietinėje uosto dalyje, situacija dar labiau pasunkėtų", - sakė R. Juška.

Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus teigė, kad direkcija tokių nei oficialių, nei neoficialių siūlymų nėra gavusi.

"Mes dabar dažnai pajuokaujame - paimkime visus geležinkelio kelius, visas gatves, vedančias iki uosto, ir tapsime ne tik uosto, bet ir kelių bei geležinkelio direkcija. Žinoma, jeigu kalbame apie pačią uosto teritoriją, tai jau kitas klausimas", - sakė A. Vaitkus.

V. Grubliauskas neneigė matęs tokį "Lietuvos geležinkelių" raštą, bet, jo manymu, problema nebus sprendžiama pagal jų norus. Anot mero, toks raštas atsirado prieš tai, kol darbo grupė nebuvo radusi galutinio sprendimo. Pasak V. Grubliausko, tai buvęs tik tam tikras pasišpagavimas. "Dabar, kai darbo grupė rado tam tikrą kompromisą, kuris, ko gero, buvo vienintelis visoje toje komplikuotoje situacijoje, manau, kad Susisiekimo ministerijai tarpininkaujant visi drauge ieškosime sprendimo, kaip iš tų namų iškeldinti gyventojus", - teigė meras.