Netekome legendinio kapitono Stepono Kudzevičiaus

Sekmadienį eidamas 67-uosius metus mirė profesionalus buriuotojas, išugdęs ne vieną jaunosios kartos buriuotoją, ilgametis jachtos „Lietuva" kapitonas Steponas Kudzevičius. "Jis atgulė į amžiną dreifą", - pranešė artimieji.

Gimęs ir augęs prie jūros, Steponas Kudzevičius nuo vaikystė pamilo bures, jūrų platybes ir tą meilę išsaugojo iki paskutinės savo gyvenimo minutės. Jis vis mėgdavo kartoti: „Pasaulyje yra trys patys gražiausi dalykai - šokanti moteris, šuoliuojantis žirgas ir vėjo pilnomis burėmis jachta."

Už Lietuvos vardo garsinimą, jaunųjų buriuotojų ugdymą jachtos kapitonas Steponas Kudzevičius buvo pripažintas vienu iš pilietiškiausių klaipėdiečių.

Pradėjęs buriuoti 1959 metais, jis greitai tapo puikiu lenktynininku, daugelio regatų nugalėtoju, tarptautinės klasės sporto meistru.

Daugelį metų plaukiodamas po Baltiją, Steponas Kudzevičius, kaip ir daugelis jo bendražygių, svajojo apie platesnius vandenis. Ta svajonė išsipildė Lietuvai atgavus nepriklausomybę. S. Kudzevičius buvo vienas iš tų aktyvių iniciatorių, kurie 1989 m. organizavo pirmąjį Lietuvos jachtų „Lietuva", „Audra" ir „Dailė" žygį per Atlantą su šūkiu „Lietuvos garbei, tautos vienybei". Tada jis du kartus perplaukė Atlanto vandenyną. Po šios kelionės ambicingas buriuotojas Steponas Kudzevičius susikaupė dar rimtesniam žygiui. Jo vadovaujama jachta „Lietuva" šaliai itin sunkiais 1992 metais išplaukė pirmojo žygio aplink pasaulį. Pirmą kartą Lietuvos trispalvė plevėsavo Ramiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose, pabuvojo prie Europos, Australijos, Amerikos ir Afrikos krantų.

„Keistai tuomet viskas buvo susipynę, - žiniasklaidai po kelionės sakė Atlantą kirtusios jachtos „Lietuva" kapitonas Steponas Kudzevičius. - Jachtoje plazda neįteisinta Lietuvos vėliava, mes, Lietuvos buriuotojai, - su tarybiniais pasais, o Klaipėdos krantinėse, kur buvo susirinkusios daugiatūkstantinės minios, - aukščiausio laipsnio euforija. Kas verkia, matydamas trispalves, kas iškėlę pirštus klykia „Mes nugalėsim", kažkas bando skanduoti „Lie-tu-va". O mums gera, kad išplaukiam pasauliui parodyti, jog išdrįstam vėl keliauti su Lietuvos vėliava".

Dar pernai S. Kudzevičius dalyvavo regatose, plaukė jachta „Lietuva" kartu su vaikų globos auklėtiniais. Pirmą kartą ant denio užlipę vaikai žavėjosi kapitonu ir išsižioję klausėsi jo pasakojimų apie plačius vandenynus, patirtas audras ir pamatytus kraštus.

S. Kudzevičius buvo ne tik geras buriuotojas, laivo kapitonas. Profesinėje srityje jis buvo tikras inovatorius, visada turėjo idėjų, kaip darbą efektyvinti, racionalizuoti. Klaipėdos politechnikume įgavęs statybos inžinieriaus profesiją, įsidarbino inžinerinių tinklų statybos valdyboje. Pradėjęs nuo meistro savo sąžiningu darbu, geromis idėjomis greitai užsitarnavo vadovybės pagarbą ir per penketą metų pakilo iki darbų vykdytojo pareigų, o dar po septynių metų - vyriausiuoju inžinieriumi. Dalyvavo Klaipėdos Mokyklos gatvės tilto statyboje ir už tai gavo ne vieną padėką ir apdovanojimą. Po Nepriklausomybės S. Kudzevičius darbavosi dar keliose įmonėse. Inžinierius darbo neapleido iki pat pabaigos. Pastaruoju metu vadovavo UAB „Klaimonta", kurios veiklos sritys - metalo gaminiai ir konstrukcijos.

Atsisveikinti su velioniu bus galima Šv. Kazimiero bažnyčioje adr. Kretingos g. 40, Klaipėda. Pirmadienį (balandžio 14 d.) 17–21 val. Antradienį (balandžio 15 d.) nuo 9 val.  Karstas išnešamas 14.30 val. ir vežamas kremuoti.