Nesulaukiama atsakymo dėl garantijų laivininkystei

"Kartu su Klaipėdos visuomenininkais pavyko sustabdyti Lietuvos jūrų laivininkystės privatizavimą. Įtikinome Vyriausybę, kad išvalstybinti šios bendrovės negalima, nes jūrinė valstybė liktų be valstybinio laivyno. Be to, tai daryti visai neracionalu, nes per krizę nuvertėjo turtas“, – sakė E. Jurkevičius.

A. Bogočionkas tvirtino, kad laivininkystės padėtis šiek tiek stabilizavosi. Laiku išmokami atlyginimai, užtenka lėšų atsiskaityti už paskolų palūkanas. Tačiau bendrovei dar trūksta pinigų sumokėti apie 80 mln. litų kreditą, kuris buvo paimtas laivams įsigyti. Dukart paskolos grąžinimo terminai buvo atidėti.

Anot bendrovės vadovo, dabar reikėtų Vyriausybės rašto (vadinamojo komforto laiško) bankui, kad be kreditoriaus sutikimo Lietuvos jūrų laivininkystės akcijos, priklausančios valstybei, nebus perleistos. Tuomet bankas dar kartą atidėtų paskolos grąžinimo terminus. Susisiekimo ministerija jau kreipėsi į Vyriausybę, tačiau per pusantro mėnesio atsakymo negauta.

Seimo nariai jau jau kreipėsi į premjerą, kad Vyriausybė pasirašytų susitarimą su AB "SEB bankas", jog pasikeitus didžiausiam AB "Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcininkui, būtų užtikrinta tolimesnė bendrovės veikla ir savalaikis įsipareigojimų bankui vykdymas pagal sutartį.

A. Bogočionko teigimu, didėjant Lietuvos eksporto apimtims per Klaipėdos uostą jūrų laivininkystė galėtų pasiūlyti savo laivus ir vietiniams krovinių gamintojams bei siuntėjams. Į gimtąjį uostą bendrovės laivai užsuka tik remontui.

"Valstybė Lietuvos jūrų laivininkystėje turi 62 procentus akcijų, todėl reikia valstybinės politikos, kad mūsų bendrovė galėtų užsidirbti iš krovinių, kurie keliauja per Klaipėdos uostą“, – sakė generalinis direktorius.

P. Bekėža tvirtino, kad valstybė neturi strategijos, kuri numatytų Lietuvos laivybos, jūrų verslo ilgalaikes perspektyvas.

"Šiuo metu mūsų šalis yra savotiška jūrininkų tiekėja kitoms valstybėms. Apie 12 tūkstančių mūsų šalies jūrininkų dirba užsienyje. Lietuvoje yra tik 2 000 darbo vietų jūrininkams“, – teigė Jūrininkų sąjungos vadovas.

Susitikime sutarta rengti konferenciją, kurioje dalyvautų Vyriausybės tarnybos, Susisiekimo ministerijos atstovai, Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, Klaipėdos visuomeninių organizacijų bei uosto įmonių atstovai. Konferencijos tikslas – padiskutuoti dėl šalies laivybos, jūrų verslo strategijos būtinybės.